Patikimos tradicijos keliu : recenzija

LTRecenzijoje aptariama Algimanto Zurbos trilogija, kurią sudaro romanai „Savūnė“ (1994), „...eina“ (2000), „...jai tešviečia“ (2001). Išoriniu užmoju ir vidiniu turiniu trilogija yra lygių varžovų dar neturintis kūrinys. Tai – tikra trilogija, vienijama nuoseklaus siužeto, ant laiko ašies tolygiai išdėstytų įvykių, to paties personažų ansamblio, tvirtai išlaikytų kompozicijos principų, autoriaus pasirinktos stilistinės manieros. Beveik pusę amžiaus aprėpia trilogijos herojės gyvenimas nuo pokario laikų iki pirmųjų nepriklausomybės metų. Jos išgyventa viskas, ką per tą pusę amžiaus išgyveno tauta. Tokiame istoriniame ir socialiniame fone matome asmeninį Savūnės gyvenimą ir likimą. Dinamiškas, realiu gyvenimu alsuojantis siužetas, iki dramatiško konflikto įtempti vaizduojamųjų žmonių santykiai lieka nekvestionuojamos realistinės prozos vertybės. Iš daugelio personažo pilnatvės ir jo meninės įtaigos dėmenų išskirtina moteriškoji Savūnės dalia. Kitas ne mažiau sudėtingas trilogijos personažas yra Aleksas Pelanius – tipiška sovietmečio figūra, kurio visuomeninis gyvenimo lyg paliktas už kadro. Didžiausiu autoriaus įnašu į klasikinių tradicijų keliu einančią prozą galima laikyti dviejų gerai apgalvotų, konceptualių ir ryškiai individualių meninių charakterių sukūrimą. Per atskirų žmonių charakterių ir likimų įvairovę atsiskleidžia epiškai plati kelių dešimtmečių Lietuvos kaimo gyvenimo panorama. Trilogija įtikinamai liudija, kad realistinė proza, išnaudojanti didžiulę patirtį, ir šiandien turi tiek talentingų tradicijos tęsėjų, tiek neabejotinų perspektyvų.Reikšminiai žodžiai: Algimantas Zurba; Charakteris; Istorinė proza; Kelias; Konfliktas; Metafora; Partizanai; Proza; Realizmas; Romanas; Svorio kategorija; Tautinis identitetas; Tradicija; Trilogija; Algimantas Zurba; Character; Conflict; Historical proze; Metaphor; National identity; Novel; Partisans; Prose; Realism; Road; Tradition; Weight category.