LTRecenzijoje aptariama Danieliaus Musinsko novelių rinktinė „Kalno saugotojas“ (2006). Trumpos dviejų trijų puslapių novelės – tai poetiškos reminiscencijos iš vaikystės ir paauglystės, ciklas apie Munkų, apie trisdešimties keturiasdešimties metų sulaukusius, bet jau smarkiai pavargusius žmones, apie šio gyvenimo stipriuosius, galinguosius, blizgančiuosius. Prozininkas suformavo savito tipo novelę, kurioje retai aptinki įprastą siužetą, paremtą įvykiu, situacija, detaliau apibrėžta veiksmo vieta ir laiku, bent minimaliu veikėjų ansambliu, šiuos meninės struktūros elementus dažnai pakeisdamas psichologine būsena, akimirkos nuotaika, vaizduotės žaismu, vizijos poetika. Jo novelių personažams aktyvių ir savarankiškų partnerių dažnai nė nereikia – užtenka jų pačių išgyvenimų. Pagrįstai galima kalbėti ne tik apie savitą žanrinį Mušinsko novelės modelį, bet ir apie sunkiai su kuo nors kitu supainiojamą personažą. Autorius apribodamas socialinės tikrovės erdvę, iš gana siauro žmogiškosios būties modelių rato rinkdamasis savo personažus, visą talento jėgą, žodžio energiją sukoncentruoja į savotišką meninio lazerio spindulį, kuris skaitytojų sąmonėje palieka ilgam išliekančius pėdsakus. Galima papriekaištauti rašytojui dėl monotonijos, kartojimosi simptomų. Vis dėlto skaitytojui pateikta rimta trijų kūrybinio darbo dešimtmečių ataskaita. Rašytojas turi savą, pagal talento prigimtį modifikuotą žanrą, savą herojų ratą, pakankamai platų stilistinių registrų diapazoną, lakonišką, taupų, bet skvarbų ir įtaigų žodį. Knyga išsiskiria šiandieninės mūsų prozos fone.Reikšminiai žodžiai: D. Mušinskas; Danielius Mušinskas; Fabula; Herojus; Kūryba; Lietuvių novelė; Novelė; Pasakojimas; Vidinis gyvenimas; Creation; D. Mušinskas; Danielius Musinskas; Fabula; Hero; Inner Life; Lithuanian Short story; Narrative; Short story.