Baudžiamoji atsakomybė už intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus Europos valstybėse

LTDabar vienareikšmiškai pripažįstama, kad intelektinės nuosavybė yra viena iš svarbiausių žinių visuomenės ir žinių ekonomikos vertybių. Tad žala dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo (~ 40 % visos produkcijos globalioje rinkoje yra neteisėta) reikalauja persvarstyti intelektualinės nuosavybės teisinės apsaugos formų politiką. Atsižvelgiant į žalos mastus šioje srityje, tarptautinė bendruomenė (Pasaulio prekybos organizacija, Europos Sąjunga ir Europos Taryba, t.t.) ragina valstybes nares taikyti veiksmingas sankcijas už intelektinės nuosavybės pažeidimus (laisvės atėmimo bausmę, įmonių atsakomybę ir pan.) nacionalinės teisės aktuose. Nepaisant tarptautinės bendruomenės pastangų suderinti taikomas atsakomybės priemones, teisinis šios srities reglamentavimas išlieka gana skirtingas. Atskirų Vakarų Europos valstybių įstatymų ir jų taikymo analizė leidžia konstatuoti, kad baudžiamoji atsakomybė už intelektinės nuosavybės pažeidimus yra taikoma tik kaip kraštutinė priemonė (pvz., žala buvo labai didelė, įsitraukė organizuoti nusikaltėliai) ir sankcijos gana švelnios. Per pastaruosius metus Lietuva suderino nacionalinius baudžiamuosius įstatymus su tarptautiniais reikalavimais. Tačiau baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą kūrinio ar jo dalies atgaminimą, platinimą ar laikymą taikymo praktika kelia pagrįstą nerimą. Pagal naujojo Lietuvos Baudžiamojo kodekso 192 straipsnį (pagrindinės nuostatos perimtos iš senojo Lietuvos Baudžiamojo kodekso 142‘ straipsnio ) baudžiamajai atsakomybei atsirasti yra pakankama, jei neteisėtų kūrinio kopijų mažmeninė vertė viršija 12 500 Lt.Atsižvelgiant į kompiuterinių programų ir kitos produkcijos kainas, ši vertė gali būti lengvai pasiekiama. Todėl, autorių nuomone, didelė žala turi būti taikoma kaip kriterijus, atribojantis baudžiamąją ir administracinę atsakomybę, tai leistų lanksčiau vertinti intelektinės nuosavybės pažeidimus. Be to, dėl prieštaringų termino „komerciniai tikslai“ interpretacijų siūloma jį tiksliai apibrėžti Baudžiamajame kodekse arba jo visai atsisakyti. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Intelektinė nuosavybė; Baudžiamoji atsakomybė; Intellectual property; Criminal liability.

ENContemporary society unanimously acknowledges intellectual property as one of the most important values of knowledge society and knowledge economy. Consequently, the harm made by intellectual property infringements (e. g. ~ 40 % of all intellectual production in the global market is illegal) requires reconsideration of national policies on the forms of legal protection of intellectual property. Considering the harm made in this area, an international community (World Trade Organization, European Union, and Council of Europe etc.) urges member states to impose effective sanctions for intellectual property infringements (imprisonment penalty, corporate liability etc.) in their national legislation. But just international efforts thus far fail to determine particular preconditions of criminal liability, which remain different on the state level. Thе analysis of selected Western European states statutes and practice of application thereof leads to the conclusion that criminal liability for intellectual property infringements is being used only as the last resort (c. g. the harm was grave, organised criminals were involved) and the sanctions applied are respectively lenient. During the last several years Lithuania has harmonised its criminal legislation with international standards. However the practice of application of criminal liability prescribed for reproduction, delivery and holding intellectual property rights infringing production causes reasonable concern. According to the Article 192 of the new Lithuanian Criminal Code (the main features of corpus delicti are inherited from the Article 142' of the old Lithuanian Criminal Code) criminal liability shall be applied if the retail value of illegal copies exceeds 12.500 LTL.Considering the Prices of particular computer programs and other products this margin could be over passed very easily. Therefore, the authors are of the opinion that significant harm should be applied as the criteria of detaching administrative and criminal liability what would allow treat intellectual property infringements more flexible. Furthermore, due to discrepant interpretation of the concept of "commercial purposes" the authors propose either to specify this concept in the Criminal Code or repudiate of it. [From the publication]