Dienoraštis, 1920-1957

LTKai po ilgos carizmo nakties Vilniaus padangėje ėmė brėkšti pirmieji aušros spinduliai, senajame Gedimino mieste garsiau suskambo lietuvių kalba, lietuviškos dainos ir giesmės. Naujos viltys prikėlė ir sutelkė pozityviai tautinei veiklai įvairių profesijų lietuvius - pedagogus, teisininkus, gydytojus, dailininkus, muzikus, amatininkus, laikraštininkus, valstiečius, dvasininkus. Išsklaidyti po tolimiausius imperijos užkampius, vos atsiradus galimybei, daugelis grįžo į Lietuvą. Nemaža jų dalis kūrėsi Vilniuje, kur 1918 m. buvo paskelbtas Lietuvos Nepriklausomybės aktas. Kovojant dėl Lietuvos ateities, remiant lietuvių bendruomenę karo ir suiručių metais, globojant, auklėjant ir mokslinant be tėvų likusius vaikus, tuo metu ypatingas vaidmuo teko tautos švietėjams kunigamspatriotams. Vienas jų buvo kunigas žymus lietuvių visuomenės veikėjas Pranas Bieliauskas, palikęs didelį rankraštį - ilgus metus rašytą dienoraštį. Apie tai pasakojama knygoje „Kun. Pranas Bieliauskas. Vilniaus dienoraštis. 1915-1919“ (2009). Dabar pateikiama antroji P. Bieliausko dienoraščių dalis, neįkainojamos vertės istorinis dokumentas, apimantis didelį istorijos tarpsnį -1920-1957 metus. Prano Bieliausko dienoraštyje vaizduojama plati Vilniaus ir Vilniaus krašto visuomeninio ir kultūrinio gyvenimo panorama sudėtingomis politinėmis sąlygomis. Dienoraštyje atsiskleidžia įvairiapusis Prano Bieliausko interesų laukas, jo veikla ne tik kaip dvasininko, bet ir kaip kultūrininko, lietuvybės puoselėtojo.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus kraštas; Kultūrininkas; Kunigas; Katalikų bažnyčia; Sovietinė okupacija; Tremtis; Lietuviškos pamaldos; Tautosaka; The Vilnius region; Lithuania; Culture figure; Priest; The Catholic church; The Soviet occupation; Exile; Lithuanian prayers; FolkloreLithuania.

ENAfter the long Tsarist night, first rays of the dawn emerged in the skies of Vilnius, Lithuanian speech and songs became more prominent in the old city of Gediminas. New hopes motivated and positively encouraged Lithuanians of various professions – pedagogues, lawyers, doctors, artists, musicians, craftsmen, the clergy. Many people scattered in most remote points of the empire started returning back to Lithuania. Many of them settled down in Vilnius, where the Act of Independence was declared in 1918. While struggling for Lithuania’s future, supporting Lithuanian community in times of war and disturbances, fostering and educating children left without parents, priests had a very important role at those times. One of them was a famous Lithuanian priest and public figure Pranas Bieliauskas, who left a huge manuscript, which he had been writing for many years. These facts are presented in the book “Kun. Pranas Bieliauskas. Vilniaus dienoraštis. 1915-1919” (2009). Now, the second part of his diaries is presented. It is an invaluable historical document covering a long period in the history of Lithuania: from 1920 to 1957. This diary depicts a wide panorama of the public and cultural life of Vilnius and Vilnius district under difficult political conditions. The diary reveals a versatile range of Pranas Bieliauskas’s interests, his activities as a priest, a cultural figure and a fosterer of Lithuanian identity.