LTStraipsnyje analizuojama Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašauktinės kariuomenės sąvoka, jos teisinis pagrindas ir surašymas nuo 1520 m. (pirmojo surašymo data) iki 1567 m., kai buvo parengtas paskutinis surašymo dokumentas prieš Liublino uniją. Pašauktinės kariuomenės surašymo sąvoka apima veiksmus, susijusius su atvykusių ir neatvykusių į kariuomenės susirinkimo vietą bajorų surašymu, pabėgusių iš kariuomenės asmenų sąrašų bei dokumentų, atsiradusių dėl šių veiksmų, rengimu. Teigiama, kad 1528 (1529) m. dokumentas, priskirtas aukščiau minėtų dokumentų grupei, neatitinka kariuomenės surašymo sąvokos apibrėžimo ir turėtų būti vadinamas „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos karo prievolių sąrašu“. Teisės aktuose (pradedant I Lietuvos Statutu) kariuomenės surašymas pateiktas kaip integrali karinės tarnybos dalis, t. y. I Lietuvos Statute atsispindi kasdieninė veikla. Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Ponų tarybos susirašinėjimas, seimų nutarimai liudija, kad karo prievolės klausimai buvo nuolatos svarstomi. Pašauktinių kariuomenės surašymų tyrimas parodė, kad surašymas buvo sudėtingas kelių pakopų procesas, pareikalavęs papildomų dokumentų rengimo ir sukaupęs išsamią informaciją apie bajorijos turtą, nedalyvavimo priežastis bei giminystės ryšius. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Bajorai; Kariuomenės surašymai; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos statutai; Pašauktinė kariuomenė; Army; Census of the military forces; Conscript army; Lithuanian statutes; Nobles; The Grand Duchy of Lithuania.
ENArticle offers an analysis of the concept of the census of the Grand Duchy of Lithuania military forces, its legal basis and implementation in the period from 1520 which marks the first mentioning of the said procedure to 1567, the year when the last known relevant document prior to the Union of Lublin was drawn. The concept of census encompasses the actions used for the recording of arrivals and non-arrivals or premature departures from the venues of military gatherings and documents which resulted from the said actions. It should be noted that the document drawn in 1528 (1529) which thus far has been attributed to the said group actually does not satisfy the definition of the concept and thus should be called the List of the Grand Duchy of Lithuania Nobility Conscription. In legal acts starting already with the First Statute of Lithuania censuses of the conscript army are presented as an integral part of the army life, i.e. the Statute reflected practices that were employed in real life. The correspondence between the Grand Duke of Lithuania and the Lithuanian Council of Lords as well as the resolutions of the Diets evidence that army censuses had been under constant debate. Inquiry into the processes of the conscript army censuses revealed that they required a complex multi-stage mechanism which resulted in the drafting of a variety of additional documents and accumulation of the most detailed information about the nobleman's property, reasons for absence and family relations. [From the publication]