Gardino dekanato parapijų fundacijos XV-XVII a.

LTStraipsnyje nagrinėjami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vilniaus vyskupijos Gardino dekanato parapijų fundacijų dokumentai ir vizitacijų medžiaga. Tyrimo tikslas – patikslinti bažnyčių fundacijų datas ir jų fundatorius, aptarti fundacijų turinį ir įvertinti Katalikų bažnyčios sklaidą Gardino regione. Tyrimo objektu pasirinktos dvidešimt dvi Gardino dekanato katalikų bažnyčios – Gardino, Pervalko, Ašiužos, Ežeronių, Kvasuvkos, Eismantų, Mažosios Bžostovicos, Krinkų, Sudžialovo, Adelsko, Induros, Kuznicos, Kundžino, Sokulkos, Sokolianų, Dambravos, Zalesės, Naujadvario, Krasnibūro, Lipsko, Rožanystoko ir Sidros. Šiais laikais minėti miestai ir kaimai priklauso Lenkijai bei Baltarusijai. Tyrimas parodė, kad Vytautas buvo tik vienos – Gardino – parapijos įkūrėjas. Kazimieras fundavo dvi – Ašiužos ir Adelsko – bažnyčias. 1504 m. Aleksandras įkūrė Naujadvario bažnyčią. Žygimantas Senasis fundavo taip pat dvi – Krinkų (1522 m.) ir Kuznicos (1545 m.) – bažnyčias. Greičiausiai Steponas Batoras gali būti laikomas Lipsko bažnyčios fundatoriumi. Bajorija fundavo bažnyčias Dambravos (iki 1468 m.), Induros (1521 m.) ir Sidros (1535 m.) parapijose. Zigmantas III Vaza ir jo epocha išsiskyrė ypatingu dėmesiu katalikų bažnyčių fundacijoms Gardino apylinkėse. Jis pakartotinai fundavo Reformacijos laikotarpiu apleistas bažnyčias ir teikė fundacijas naujoms. Šių fundacijų iniciatoriai bei tikrieji įgyvendintojai buvo karališkųjų girių laikytojai ir vietos prefektai Jonas Valavičius, Petras Veselovskis, Albertas Besekirskis ir Jonas Krušinskis, gavę iš valdovo žemių valdų ir įpareigoti rūpintis jų gyventojais.Iš viso buvo suformuotos tokios parapijos: Sokulkos (1592 m.), Kundžino (1593 m.), Zalesės (1602 m.), Pervalko (1609 m.), Sokolianų (1618 m.) ir Kvasuvkos (1626 m.). Aukščiau minėtiems vietos prefektams leista iki mirties pasilaikyti įkurtos bažnyčios patronatą, o po jų mirties ši teisė atitenka valdovui arba Katalikų bažnyčiai (Kundžino atvejis). Tik Zalesės atveju patronato teisė perleista visiems Valavičių palikuonims vyrams ir tik tuo atveju, jei tokių neatsiras, teises perima Bažnyčia. Adomo Chreptavičiaus 1598 m. funduota Krasnibūro bažnyčia priskiriama bajorijos fundacijoms. Sudžialovo bažnyčios fundavimo aplinkybės yra gana neaiškios. Ji galėjo būti įkurta 1643 m. ir globojama valdovo. Po XVII a. viduryje vykusių karų dekanate atsirado tik dvi naujos bažnyčios: Eismantų (1659 m., įkūrėjas Jokūbas Eismantas) ir Mažosios Bžostovicos (1663 m., įkūrėjas Juozapas Karpis). Šie faktai liudija, kad valdovai ir ypatingai Zigmantas III Vaza buvo pagrindiniai Katalikų bažnyčios plėtros iniciatoriai Gardino dekanate, čia vyravo valdovo patronato teisė. Valdovai protegavo katalikų bažnyčias, unitų šventovės turėjo tenkintis prastesnėmis finansinėmis sąlygomis. Privilegijos ir kitos dotacijos liudija, kad populiariausios bažnyčių aprūpinimo formos buvo žemė (su valstiečiais ir pastatais), grūdų ir piniginė dešimtinės, pajamos iš karčemų, teisė malkauti, malti, žuvauti (ar vandens telkinys). Kartais (ypač ankstyvesnėse privilegijose) klebonui buvo duodama medaus ir vaško.[...]. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Bažnyčių fundacijos; Fundacija; Gardino dekanatas; Katalikų bažnyčia; Parapija; Patronato teisė; Vilniaus vyskupija; Catholic Church; Church foundations; Deanery of Grodno; Foundation; Grodno deanery; Parish; Patronage law; Vilnius Diocese.

ENArticle offers an analysis of foundation documents and visitation related materials of Grodno Deanery parishes in Vilnius Diocese of the Grand Duchy of Lithuania which aims to establish the dates of church foundations and their founders, discuss the content of foundations and estimate the expansion of the Catholic Church in Grodno region. Twenty-two Catholic churches from the Deanery of Grodno, including those of Grodno, Przewałka, Hoża, Jeziory, Kwasówka, Ejsmonty, Brzostowica Mala, Krynki, Szudziałowo, Odcisk, Indura, Kuźnica, Kundzin, Sokółka, Sokolany, Dąbrowa, Zalesie, Nowy Dwór, Krasnybór, Lipsk, Różanystok and Sidra, were chosen as the object of the research. Today these towns and villages are part of Poland and Belarus. The research revealed that the only church founded by the Grand Duke of Lithuania Vytautas was Grodno parish church. Hoża and Odelsk churches were under Casimir' foundation, Nowy Dwór church (1504) - under Alexander' foundation, Krynki (1522) and Kuźnica (1545) churches - under Sigismund I the Old's foundation and the church of Lipsk - possibly under Stephen Bdthory's foundation. Nobility foundations included churches in the parishes of Dąbrowa (until 1468), Indura (1521) and Sidra (1535). In the period of Sigismund III Vasa's rule foundation of Catholic churches in Grodno region was rendered special attention. He refounded the churches that were neglected in the period of Reformation and provided foundations for new ones. The sovereign was assisted by the keepers of the royal forests and local prefects Jeronimas Valavičius (Wołłowicz), Petras Veselovskis (Wiesiołowski), Albertas Besekirskis (Biesiekirski) and Jonas Krušinskis (Kruszyński) who were granted the possession of land and had to take care of its inhabitants and who became the actual initiators responsible for the realization of the Sovereign's foundations.Thus the following new parishes were formed: Sokółka in 1592, Kundzin in 1593, Zalesie in 1602, Przewałka in 1609, Sokolany in 1618 and Kwasówka in 1626. Normally the abovementioned local prefects were granted the lifelong right of patronage over the churches and following their death the said right was transmitted to the Sovereign or the Catholic Church (as in the case of Kundzin). Only the patronage of Zalesie was inherited through the male line of Valavičiai (Wollowicz) family and would be transmitted to the Church in case of absence of eligible descendents. The church of Krasnobor founded by Adomas Chreptavičius (Chreptowicz) in 1598 is attributable to nobility foundations. The circumstances surrounding the foundation of Szudziałowo church are rather obscure. It might have been founded around 1643 and was under the Sovereign's patronage. Following the wars of the mid-17th century the deanery was supplemented with only two new churches, namely Ejsmonty church founded by Jokūbas Eismantas (Ejsmont) in 1659 and Brzostowica Mała church founded by Juozapas Karpis (Karp) in 1663. The abovementioned facts evidence that sovereigns and especially Sigismund III Vasa were the main initiators of the expansion of the Catholic Church in Grodno region which was dominated by the Sovereign's patronage. The sovereigns protected the Catholic Church and the Uniats had to settle for inferior financial conditions. Privileges and other grants reveal that the most popular forms of provision for a church included land (with peasants and buildings), grain and monetary tithing, income from inns, the rights to log, mill and fish (or a water body). Sometimes (usually in early privileges) the parson was given honey and wax.[...]. [From the publication]

• Gardino dekanato parapijos XVII a. antrojoje pusėje / Vaida Kamuntavičienė. Soter. 2013, 46 (74), p. 49-68.
• LDK miestai ir miesteliai : iš Vlado Drėmos archyvų / Vladas Drėma ; [parengė Audronė Lėverienė, Arturas Mickevičius, Rita Mosiejienė] ; Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos. Vilnius : Versus aureus, 2006. 854 p.
• Lietuvos katalikų dvasininkai XIV-XVI a / Vytautas Ališauskas, Tomasz Jaszczołt, Liudas Jovaiša, Mindaugas Paknys. Vilnius : Aidai, 2009. 456 p.
• Lietuvos parapijos XV-XVIII a / Mečislovas Jučas. Vilnius : Aidai, 2007. 197 p.
• Mecenatystės reiškinys XVII a. LDK: bažnytinės architektūros užsakymai / Mindaugas Paknys. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003. 359, [7] iliustr. lap.
• Najstarsze pastoralia obrządku łacińskiego w księgozbiorach litewskich (XV - pocz. XVI wieku). Stan i perspektywy badań kodykologicznych i analitycznych / Krzysztof Bracha. Ženklai, simboliai, prasmės : Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrimai pagalbinių istorijos mokslų aspektu / sudarytojos Rūta Čapaitė, Gitana Zujienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2019. P. 75-104.
• Pirmasis Vilniaus katedros mokyklos "paminėjimas" 1397 m.: tarp mitų ir faktų / Aivas Ragauskas. Istorija 2023, Nr. 130, p. 5-40.
• Vilniaus amatininkų katalikų religinis gyvenimas XVI a. antroje pusėje / Darius Baronas. Lietuvos istorijos metraštis. 2018, 2017/2, p. 23-48.