Ливонская война в «Sarmatiae Europeae descriptio» Александра Гваньини

• Livonijos karas Aleksandro Gvaninio "Europos Sarmatijos aprašyme"
• Livonian war in "Sarmatiae Europae descriptio" by Alessandro Guagnini

LTLivonijos karas (1558-1583) turėjo didelės jtakos žmonijos minties raidai, politiniam diskursui ir istorinėms kronikoms. XVI a. aštuntajame-devintajame dešimtmečiais lenkų istoriografijoje išryškėjo naujos tendencijos, pakėlusios ją j naują istorinės refleksijos raidos pakopą. Įtaką istoriografijai darė nauja karta autorių, Livonijos karo liudininkų. Dalis jų patys dalyvavo mūšiuose (Aleksandras Gvanjini, Motiejus Strijkovskis ir kiti). Jie pasiūlė naujas Rytų Europos tautų kilmės teorijas. Naujų teorijų radimasis buvo Livonijos karo padarinys, kadangi pats karas sustiprino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyventojų tapatybės problemą. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stačiatikių tikėjimo atstovai ir Maskvos valstybės stačiatikiai kovėsi kare vieni su kitais iki paskutinio kraujo lašo. Tačiau dalis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rusėnų palaikė Ivaną Rūstųjį jam siekiant užimti Abiejų Tautų Respublikos valdovo sostą 1572-1575 m. Kodėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rusėnai ir rusai iš Maskvos, kalbėdami panašia kalba, būdami to paties tikėjimo ir t. t., vis dėlto nepaliaujamai kovojo vieni su kitais?.Siekiant atsakyti į šį klausimą gilinamasi į pasakojimą „Sannatiae Europeae Dcscriptio, quae Regnum Poloniae, Lituaniam, Masoviam, Prussiam, Pomeraniom, Livoniam et Moschoviae, Tartariaeque partem complectitur Alexandri Gwagnini Voronensis, equities aurati, peditumque praefecti, diligenter conscriptae" (Europos Sarmatijos aprašymas, kuris apima Lenkijos Karalystę, Lietuvą, Mazoviją, Prūsiją, Pomeraniją, Livoniją ir Maskoviją, dalį Totorijos, veroniečio Aleksandro Gvagnini, auksinio riterio, pėstininkų rotmistro kruopščiai aprašytas), kurio pirmoji laida pasirodė Krokuvoje 1578 m. Iki šiol tebediskutuojama, kas buvo šio veikalo autorius - Aleksandras Gvanjini ar Motiejus Strijkovskis. Straipsnyje kūrinio autorystės klausimas neliečiamas, tačiau gilinamasi į šiame pasakojime pateiktą Livonijos karo paveikslą. Pagrindinė pasakojimo ašis yra Žygimanto Augusto valdymo laikotarpis. Autorius aprašo karines operacijas, tarpuvaldį, priešų moralę ir papročius bei daugelį kitų dalykų. Karaliaus Žygimanto Augusto vaidmuo pateiktas kaip kilnus veiksmas. Jis apibūdinamas kaip kilnus Livonijos gynėjas. Livonija vaizduojama turtinga ir sėkminga Europos šalimi, Maskvos valstybės agresijos auka. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aleksandras Gvanjinis; Kronikos; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Livonijos karas, 1558-1583 (Livonian War); Maskvos valstybė (Maskvos Didžioji Kunigaikštystė; Muscovite state; Grand Duchy of Moscow); Rusai; Rusėnai; Stačiatikiai; Tapatybė; Tautų kilmė; Žygimantas Augustas, 1520-1572 (Žygimantas III Augustas; Zigmantas II Augùstas; Zygmunt II August; Sigismund August); Alessandro Guagnini; Chronicle; Identity; Livonian war; Origin of nations; Orthodox; Russian; Ruthenians; Sigismundus Augustus; Stat of Moscow.

ENThe Livonian War (1558-1583) had significant influence on the way of thinking, political discourses and historical chronicles. The period between the 1570s and 1580s saw the rise of new tendencies in Polish historiography. It was a new stage in the development of the Polish historical reflection giving prominence to the new generation of authors -eyewitnesses of the Livonian War. Some of them participated in military actions (Alessandro Guagnini, Maciej Stryjkowski, etc.). They proposed new theories related to the origin of the East European nations. It was an aftermath of the Livonian War which had escalated the issue of identity among the inhabitants of the Grand Duchy of Lithuania. People of the Orthodox confession from the Grand Duchy of Lithuania and those of the same faith from Muscovy fought to the bitter end. However, part of the Ruthenians from the Grand Duchy of Lithuania supported Ivan the Terrible in his aspirations to become the King of the Polish-Lithuanian Commonwealth in 1572-1575. How come the Ruthenians from the Grand Duchy of Lithuania and Russians from Muscovy who shared the same language, faith, etc. so relentlessly fought against each other? The book Sarmatiae Europeae Descriptio, quae Regnum Poloniae, Lituaniam, Masoviam, Prussiam, Pomeraniom, Livoniam et Moschoviae, Tartariaeque partem complect i tur. Alexandri Gwagnini Voronensis, equities ait rati, peel i t unique praefecti, di l igen ter conscriptae (first edition - Cracoviae, 1578) attempts to find answers to the abovementioned question. A sustained discussion on the authorship of the book (Alessandro Guagnini and Maciej Stryjkowski ar e among the candidates) has been escalated and no final decision has been reached yet. However, the article leaves the abovementioned problem aside and focuses on the depiction of the Livonian War in the narrative.[...]. [From the publication]

• Czy tylko plagiat? Uwagi w kwestii autorstwa "Sarmatiae Europeae Descriptiо" (1578) / Jan Jurkiewicz. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos šaltiniai : faktas, kontekstas, interpretacija / redakcinė kolegija: Artūras Dubonis (pirminininkas). Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. P. 67-96.
• One state that emerged from others. The image of Polish-Lithuanian Commonwealth in Alessandro Guagnini’s writings / Kacper Gis. Open political science. 2019, 2, p. 188-196.