Kūrybiškumą skatinančių metodų taikymo galimybės moksleivių muzikinėje veikloje

LTPasak Lietuvos filosofo A.Maceinos, kūrybiškumas yra žmogaus gyvenimo prasmė, jo pradžia ir galas, jo alfa ir omega. Kūrybiškumą lemia įvairūs veiksniai. Svarbiausi išoriniai veiksniai yra aplinka ir veikla. Vidiniai veiksniai yra gebėjimai, gabumai, veiklos išmanymas ir motyvacija. Tyrimo objektas – kūrybiškumą skatinantys metodai. Tikslas – išsiaiškinti kūrybinių metodų taikymo ypatybes ugdant I-IV klasių mokinių kūrybiškumą muzikinėje veikloje. Uždaviniai – 1) išanalizuoti I-IV klasių vaikų kūrybiškumą skatinančių metodų taikymo muzikinėje veikloje teorines prielaidas; 2) ištirti muzikos mokytojų požiūrį į kūrybiškumą skatinančių metodų taikymo ypatybes I-IV klasių vaikų muzikinėje veikloje. Tyrimo imtis ir bazė – Panevėžio bendrųjų mokyklų 48 pradinėse klasėse dirbantys muzikos mokytojai. Darbe taikyti šie mokslinio tyrimo metodai: mokslinės bei metodinės literatūros analizė; veiklos modeliavimas; mokytojų anketinė apklausa; kokybinė ir kiekybinė atlikto tyrimo duomenų analizė.Reikšminiai žodžiai: Kūrybiškumas; Muzikinė veikla; Muzikinis ugdymas; Creativity; Musical activity; Musical education.

ENAccording to the Lithuanian philosopher A.Maceina, creativity is the meaning of the human being’s life, its beginning and end, its alpha and omega. Creativity is predetermined by various factors. The basic external factors are environment and activity. The internal factors include capabilities, talents, knowledge of the activity and motivation. The object of the survey represents the methods encouraging creativity. The objective is to identify the peculiarities of the application of creative methods in developing the creativity of the 1-4th form pupils in musical activity. Goals: 1) to analyse theoretical premises for the application of methods encouraging creativity in the musical activity of the 1-4th form pupils; 2) to examine the approach of music teachers towards the characteristics of the application of methods encouraging creativity in musical activity of the 1-4th form pupils. The sample and basis of the survey was music teachers of 48 primary forms of Panevėžys general education schools. The following research methods were applied: analysis of scientific and methodological literature; activity simulation; questionnairing of teachers; qualitative and quantitative analysis of the survey findings.