Iš pastabų apie "Saugančią sąmonę" : recenzija

LTRecenzijoje aptariama Viktorijos Daujotytės knyga „Sauganti sąmonė“. Pirmiausia recenzijos autoriaus pastebimas struktūros nebuvimas – knyga be jokių skyrių, be pavadinimų, be turinio (antraščių sąrašo reikšme), be pavardžių rodyklės, be datų, kurių paprastai laukiame dienoraščio puslapiuose, be išnašų ir nuorodų, nors (iš atminties) cituojami dešimtys autorių. Tik dažname puslapyje net po kelias „tris žvaigždutes“, atskiriančias vienas nuo kitų mintis, gal dienas, gal kelis prisėdimus tą pačią dieną. Beskaitant knygą pasirodo kitokios struktūros griaučiai; jau ne tradicinė, formali, o filosofiška struktūros interpretacija, paremta fenomenologo R. Ingardeno ar filosofo A. Šliogerio mintimis, ir A. Maldonio ar L. Gutausko eilėraščių eilutėmis, pačios V. Daujotytės patirtimi. Literatūros istorijos, jos filosofijos bei fenomenologijos tyrėja atsargoje tebelaiko nemenką poetės ir prozininkės talentą, tačiau „Sauganti sąmonė“ visų pirma literatūrologinė knyga. Recenzijos autorius išrenka knygoje išnyrančius kūrėjų vardus, tačiau pabrėžia, jog skaitome ne enciklopediją ar žinyną, o prisimenančios, budinčios sąmonės metų trukmės dienoraštį. Nuostabą kelia, kokioje plačioje erdvėje sauganti sąmonė budi ir veikia, kokias vertybes nuolat primena ir aktualizuoja. Turtingos atminties linija ar motyvas laikytinas patikimiausiu knygos struktūros pagrindu. Recenzija baigiama patarimu skaitytojui iš šimtų fragmentų, atskalų, nuotrupų pasirinkti tai, kas artimiausia jo literatūriniams interesams, kas reikalingiausia jam šiuo metu, kas labiausiai atitinka šiandieninę nuotaiką.Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Fenomenologija; Kritika; Kūryba; Lietuvių kritika; Poezija; Proza; Tradicijos; Viktorija Daujotytė; Creation; Criticism; Fenomenology; Lithuanian criticism; Memory; Poetry; Prose; Tradition; Viktorija Daujotyte.