LTAlbertas Radvila (Albrycht Radziwiłł, 1558-1592), Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos patikėtinis, suderėjo dėl vedybų su Ona Habsburgaite ir nuotaką su jos anturažu atvežė j Krokuvą. Vestuvių iškilmėse jis dalyvavo tarp svarbiausių asmenų. Netrukus po jų susirgo ir mirė. Habsburgai, nuo seno palaikę ryšius su Radvilų šeima, parodė didelį dėmesį jo mirčiai ir - pagal tų laikų papročius - laidotuvių ceremonijai. Išsamus pranešimas, pasiųstas į Vieną, pateikė reikiamą informaciją. Tuoj pat po Alberto Radvilos mirties 1592 m. liepos 13 d. 21 valandą jo brolis Jurgis Radvila, Krokuvos vyskupas ir kardinolas, pasiuntė broliui Mikalojui Kristupui į Vilnių svarbiausias žinias, informuodamas apie testamentą ir velionio norą būti palaidotam Vilniuje pas jėzuitus. Gedulingas iškilmes paprastai sudarydavo penkios dalys: atsisveikinimas namuose, karsto palydėjimas į bažnyčią, mišios už velionį, procesija į laidojimo vietą, palaidojimas. Kitaip nei gedulingos kalbos, kurios išsirutuliojo į literatūrinį žanrą ir būdavo išspausdinamos, čia pateikiamas reportažas apie gedulingas mišias už Alberto vėlę ir po jų vykusią procesiją skirtas vien žinioms perteikti. Valdovas Zigmantas Vaza 1592 m. liepos 21 d. atidavė savo patarėjui paskutinę pagarbą. Jis palydėjo velionį su savo muzikantais iš namų, kuriuose Albertas mirė, į gedulingas mišias Krokuvos-Stradomo bernardinų bažnyčioje. Piešinys tiksliai perteikia, kokiose vietose sėdėjo dalyviai, ir bažnyčios puošybą.Lenkijos ir Lietuvos bajorai, jeigu tik galėdavo sau leisti, perimdavo atskiras valdovų simbolių dalis ir konkuruodavo su karališkos valdžios ženklais. Kaip ir karaliai, jie būdavo laidojami Krokuvos katedroje. Begalė herbų skydų gedulingoje procesijoje pabrėždavo kilmingą šeimos luomą ir demonstruodavo jos - kartais legendinį - genealoginį medį. Tokiu būdu mirusiojo ir jo šeimos paminėjimas būdavo propagandiškai nušviečiamas pagal reikalą. Visas šis spektaklis kiekvienu atveju būdavo skirtas Baroko epochos žmonėms, mėgusiems vaizdus, spalvas, procesijas, ir suformavo ars moriendi. Procesija simbolizavo velionio peregrinatio pradžią iš žemės Dievo link. Valdovas palydėjo velionį iki Florijono vartų. Ten, kur išsiskyrė jų keliai, įvyko paskutinis atsisveikinimas, o tada gedulinga procesija kartu su našle pajudėjo į ilgą kelionę į Vilnių. Našlę Oną, Kuršo kunigaikštytę, Zigmantas Vaza daug kartų dosniai aprūpino. Ji ir toliau liko valdovo dvare kaip karalienės patikėtinė. Jai mirus 1617 m. rugsėjo 29 d., ji buvo palaidota Krokuvos bernardinų bažnyčioje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Albertas Radvila; Didikai ir magnatai; Istorija; Istorija (XVI a.); Krokuva; Laidojimo apeigos; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Maršalai; Ona Ketlerytė-Radvilienė; Radvilos (Radziwill; Radvila family); Vilnius; Šaltinio publikacija; Albert Radvila (Radziwill); Anna Radziwill; Funerary rites; History; History (XVI c.); Krakow (Cracow); Magnates; Marshals; Nobleman; Source publication; The Great Duchy of Lithuania; Vilnius.
ENKing Sigismund Vasa's trustee Albertas Radvila (Albrycht Radziwiłł, 1558-1592) settled a bargain regarding the King's marriage to Anne of Austria and brought the bride with her entourage to Krakow. He was among the most important people in the wedding ceremony. However, shortly after the wedding he fell ill and died. The Habsbourgs, who had a long-lasting relationship with the Radvila family, showed considerable attention to Albertas' death and - as prescribed by customs of those times - the funeral ceremony. Exhaustive report which was sent to Vienna provided all necessary information. Soon after Albertas Radvila's death, at 9 o'clock in the evening of July 13, 1592 his brother Jurgis Radvila (Jerzy Radziwiłł), the Bishop and Cardinal of Krakow, informed his brother Mikalojus Kristupas (Mikołaj Krzysztof Radziwiłł) in Vilnius on the latest news and the will of the deceased to be buried in Vilnius by the Jesuits. The burial service normally consisted of five stages, including farewell at home, escort of the coffin to the church, mass for the deceased in the church, cortege to the place of burial and burial. In contrast to the mournful speeches which normally developed into a literary genre and were published, this reportage on the celebration of mass for Albertas' soul and the cortege that followed is intended exclusively for communication. On July 21, 1592 King Sigismund III paid last honour to his advisor. He together with his musicians escorted Albertas from his house to the mass in the Church of St. Bernard in Stradom (Krakow). The painting accurately depicts sitting accommodation of the participants and decoration of the church. Polish and Lithuanian nobles who could afford to adopt certain details of the sovereign's emblems rivalled the symbols of the royal power. Similarly to kings they were buried in Krakow Cathedral.[...]. [From the publication]