Ideologia polityczna ewangelików litewskich w czasach dwu pierwszych Wazów

• Lietuvos evangelikų politinė ideologija valdant pirmiesiems dviem Vazų dinastijos valdovams
• Political ideology of Lithuanian Evangelicals under the rule of the first two monarchs of the House of Vasa

LTParašyti šj straipsnį paskatino prieš dvylika metų paskelbtas Jūratės Kiaupienės straipsnis, parašytas XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorijos politinės kultūros tema98. Jame specifiniais Lietuvos bajorijos politinės ideologijos bruožais politine, ne etnine, prasme pripažinta: Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės klientizmo (klientelės) santykių specifikos nulemtas idėjinių nesutarimų tarp bajorų ir didikų nebuvimas 1569 m. Liublino unijos išvakarėse; Lietuvos politinių elitų demonstruojamas Lietuvos valstybinių interesų ir jos savarankiškumo Karūnos (Lenkijos Karalystės) atžvilgiu iškėlimas; rėmimasis atskira istorine tradicija, o būtent - kitokia Jogailaičių dinastinių ryšių su Karūna interpretacija. Straipsnio tikslas - nustatyti, ar šie politinės ideologijos bruožai buvo būdingi Lietuvos kalvinistų ideologijai Zigmanto Vazos valdymo laikotarpiu. Autorė iškelia tezę, kad toje terpėje iki XVII a. pabaigos išsilaikė bajorijos ir didikų politinės ir tikybinės ideologijos vieningumas, sustiprintas klientizmo (klientelės) ir vedybinės giminystės ryšiais. Normatyvinių tekstų - Andriaus Volano ir Adomo Rasijaus traktatų bei Biržų Radvilų kanceliarijos aplinkoje sukurtų publicistikos kūrinių lyginamoji analizė leido teigti, kad Lietuvos specifiškumo apraiškos atsispindi straipsnyje išanalizuotuose abiejų tipų tekstuose. Pirmiausia eksponuojama atskira teisinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicija, neigiamas kilminės bajorijos išskirtinis reikšmingumas ir „lenkų laisvės", taip pat reiškiamas visos Europos kalvinistų visuomeninę-politinę ideologiją atitinkantis teigiamas požiūris į miestus ir miestiečius.Straipsnis baigiamas teiginiu, kad išvadas apie tikrąsias Lietuvos evangelikų nuostatas, vertinamas per J. Kaupienė nurodytų Lietuvos politinės kultūros bruožų prizmę, dėl politinės tautos ideologinio vieningumo, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinio intereso iškėlimo bei Lietuvos istorinės tradicijos atskirumo reikėtų daryti remiantis ne vien svarbiausių teorinių tekstų analizės pagrindu. Taip pat derėtų atsižvelgti ir į nepalyginti didesnį poveikį visuomenei nei akademiniai traktatai turėjusią pragmatinę raštiją (publicistiką, panegirikas, kalbas), tuo metu glaudžiai susijusią su politine praktika. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Adomas Rasijus; Andrius Volanas; Bajorai; Biržų Radvilos; Evangelikai reformatai; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Lietuvos bajorija; Lietuvos kalvinistai; Miestiečiai; Prekyba; Adamus Rassius; Andreas Volanus; Calvinist church; Lithuanian Calvinists; Nobility; The Biržai Radvilas; The Grand Duchy of Lithuania; The Kingdom of Poland; The Lithuanian nobility; Town people; Trading.

ENArticle was inspired by Jūratė Kiaupienė's 12-year-old contribution on the political culture of the Grand Duchy of Lithuania nobility in the 16th century which singles out the following specific features of the political ideology manifested by the Lithuanian nobility from political rather than ethnical point of view: absence of ideological friction between noblemen in the Grand Duchy of Lithuania in the eve of the Union of Lublin in 1569 determined by the particularity of patronage (clientele) relationship; exaltation of Lithuanian national interests and the country's self-sufficiency with regard to the Crown (the Kingdom of Poland) as demonstrated by the Lithuanian political elites; reference to a separate historical tradition, namely different interpretation of dynastic relations between the Jagiellonians and the Crown. The aim of the article is to identify whether the said features of political ideology were evidenced in the ideology of Lithuanian Calvinists under the rule of Sigismund III Vasa. The author raises a thesis that in the above described environment the nobility retained the unity of political and confessional ideology supported by the patronage (clientele) relationship and marital connections until the very end of the 17th century. Comparative analysis of normative texts including treatises of Andreas Volanus and Adamus Rassius and journalistic works created in the atmosphere of the chancery of the Biržai Radvilas allows the predication that manifestations of the specificity of Lithuania are reflected in both types of texts covered in the article, first and foremost, the separate legal tradition of the Grand Duchy of Lithuania is exposed, exceptional importance of parental nobility and "Polish liberties" are disclaimed and the positive attitude towards towns and townsmen echoing the social-political ideology of European Calvinists is conveyed.[...]. [From the publication]