Vyresniųjų mokinių lengvosios atletikos judesių mokymo kūno kultūros pamokose ypatumai

LTTarp įvairių fizinių pratimų, ugdančių harmoningą asmenybę, svarbiausi yra lengvosios atletikos pratimai (Karoblis, 1999). Įvairūs bėgimo būdai, šuoliai ir metimai yra kiekvienos kūno kultūros pamokos sudedamoji dalis. Tačiau ugdymo procese kūno kultūros mokytojai kreipia nepakankamą dėmesį į lengvosios atletikos judesių mokymą, o tuo pačių ir į mokinių rengimą išsilavinimo standartų vykdymui. Bendrojo lavinimo mokyklose lengvosios atletikos judesių mokymui vyresnėse klasėse neskiriamas reikiamas dėmesys. Pedagogai nenori, o gal ir nemoka išnaudoti gausaus lengvosios atletikos pratimų arsenalo ne tik mokinių fiziniams gebėjimas bet ir asmenybei ugdyti, todėl mokiniai negeba įvykdyti net ir minimalių Kūno kultūros standartų reikalavimų. Viena iš svarbiausių lengvosios atletikos pratimų mokymo neefektyvumo priežasčių būtų nepakankamos mokytojų pastangos vedant lengvosios atletikos pamokas. Taip pat mokymo efektyvumą menkina inventoriaus stoka, prasta sporto bazė, neigiamas mokinių požiūris į kūno kultūrą, nepakankamas administracijos iniciatyvumas (Norkus, Karbočienė, Alūzas, 2005). Be to, mokinių požiūris į lengvąją atletiką keistųsi jei mokiniai, kūno kultūros pamokose gautu pakankamai žinių, apie lengvosios atletikos pratimų teikiamą naudą organizmui, bei būtų didesnis vedamų pamokų turinio įvairumas. Svarbiausiu mokytojų uždaviniu reikėtų laikyti judesių mokymą, o ne mokinių užėmimą per kūno kultūros pamokas. Galima teigti, kad prastas pagrindinių lengvosios atletikos judesių įsisavinimo lygis vėliau įtakos ir kitų veiksmų, pvz., krepšinio, tinklinio, futbolo mokymo efektyvumą, nes šiuos veiksmus sudaro ir lengvosios atletikos judesiai: bėgimas, atsispyrimas, šuolis ir t.t. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lengvoji atletika; Judesių mokymas; Kūno kultūros pamoka; Treck-and-field athletics; Movements teaching; Physical Education class.

ENA. Muliarčikas (1995), P. Karoblis and other scientists state that doing track-and-field athletics exercises in the most optimal and effective way students may develop such physical characteristics as speed, strength, flexibility, agility and many other competencies and skills necessary in life. These are the means of overall development of constitution and health improvement. Exercises of track-and-field athletics are the most accessible kind of physical activity which does not require much material expense (Muliarčikas et al., 1995). In Senior classes of general education school not enough attention is paid to teaching movements of track-and-field athletics. Teachers do not want or maybe do not know how to use many exercises of track-and-field athletics developing not only students' physical potential but also their personalities therefore students are unable to comply to even minimum requirements of Physical Training standards. To analyze specificity of teaching senior schoolchildren track-and-field athletics movements in Physical Education classes. Having analyzed specificity of teaching track-and-field athletics movements in Physical Education classes it was stated that a poor level of mastering the main movements of track-and-field athletics later influences the efficiency of teaching other activities, e.g. basketball, volleyball, football because these activities include track-and-field athletics movements, such as running, take-off, jump, etc. One of the reasons of unpopularity of track-and-field athletics exercises would be teachers' indifference giving Physical Education classes and monotony of exercises.