LTŠios disertacijos tyrimo objektas – lietuvių dainuojamosios ir smulkiosios tautosakos metaforika. Darbo tikslas – nustatyti vyraujančius metaforų tipus turinio ir formos atžvilgiu, išsiaiškinti, kuo grindžiama konkrečių metaforų ar jų grupių motyvacija. Pagrindinė tyrimo medžiaga – vestuvinės, šeimos, jaunimo ir meilės, karinės-istorinės, darbo, kalendorinės dainos, laidotuvių raudos, tikrosios, arba objektų, mįslės, patarlės ir užkalbėjimai. Lietuvių liaudies dainose vyrauja šios keturios metaforų teminės grupės: žmogaus – gamtos paralelė, gamtos – žmogaus paralelė, negalimumo metaforos, dalios ir vargo metaforos. Laidotuvių raudose dominuoja du metaforinių vaizdinių sluoksniai: mirties temą koduojančios metaforos ir mirusiojo – gamtos objekto metaforos. Mirties temą koduojančių metaforų susiformavimo akstinas buvo tabu, draudimas tiesiogiai įvardyti mirtį. Patarlės, kurių poetika pagrįsta metafora, darbe suskirstytos į dvi grupes: TP-patarles ir PP-patarles. TP-patarlės yra heterogeniškos, nes jas sudaro ir tiesiogine, ir perkeltine reikšme suvokiami elementai. TP-patarlės dažniausiai pateikia poetinę objekto charakteristiką. PP-patarlės yra homogeniškos, nes visas patarlės tekstas kaip visuma turi perkeltinę prasmę. PP-patarlės pagrindas yra sentencinė metafora. Metaforiškos mįslės užminimas yra pagalbinis metaforos subjektas, o atsakymas – pagrindinis subjektas. Pagalbinis metaforos subjektas yra ne vienas mįslės užminime minimas objektas, o visa mįslės vaizdinė dalis. Vyraujanti mįslių metaforinių projekcijų kryptis yra gyva (užminimuose) – negyva (atsakymuose). Užkalbėjimuose nuo gyvatės įkandimo gyvatė dažniausiai įvardijama ne tiesiogiai, o metaforiškai. Metaforiškai gyvatė vadinama tabuistiniais sumetimais. [Iš leidinio]
ENThe object of study in this dissertation is the use of metaphors in Lithuanian sung and spoken folklore (mainly riddles). The work aims to determine the main types of metaphors used both from a form and content point of view and to clarify the motivation for specific metaphors or groups of them. The material studied consisted of riddles, proverbs/adages and incantations relating to weddings, families, youth and love, history (especially military), work, songs linked with special days and funeral songs (dirges). Metaphors from these four thematic groups dominate in Lithuanian folk songs: comparisons of the human condition to the state of the natural world; comparisons of the state of the natural world to the human condition; metaphors of impossibility; metaphors of fate and world-weariness. In funeral songs (dirges), two layers of metaphorical images are predominant: metaphors that encode the theme of death, and metaphors referring to the deceased as a part of the natural world. The stimulus for the creation of metaphors that encode the theme of death was the taboo on directly using the word death. This study divides into two groups the superstitions that form the basis of the metaphor: DM (direct meaning) and FM (figurative meaning) adages. DM adages are varied, consisting of elements that that may be understood either directly or figuratively. FM adages mostly present a poetic characteristic of the object. FM adages are less varied, since the whole adage is meant to be understood figuratively. The basis of the DM adage is the sententious metaphor. Guessing the metaphorical meaning of a riddle is the auxiliary subject of a metaphor, whereas its principle subject is the answer of the riddle.