Kauno ir Šiaulių miestų devintų klasių mokinių gyvensenos ypatumai
LTTyrimo tikslas – įvertinti Kauno ir Šiaulių miestų devintų klasių mokinių gyvensenos ypatumus. Medžiaga ir metodai. Tiriamąjį kontingentą sudarė Kauno ir Šiaulių miestų devintų klasių mokiniai, tirti vykdant tarptautinį „EURO URHIS 2“ projektą. 2010 m. atsitiktinės atrankos būdu buvo atrinktos 25 Kauno ir Šiaulių miestų mokyklos, kuriose mokėsi 1195 mokiniai. Užpildytas anketas grąžino 1059 mokiniai (atsako dažnis – 88,6 proc.). Šiame straipsnyje analizuojami respondentų atsakymai į klausimus apie rūkymo, alkoholinių gėrimų vartojimo, mitybos bei fizinio aktyvumo įpročius. Rezultatai. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp Kauno ir Šiaulių miestų 15-mečių mokinių gyvensenos (nepakankamas fizinis aktyvumas, mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas) nenustatyta. Daugiau nei trečdalis mokinių (36,7 proc. vertinant fizinio aktyvumo dažnį bei 39 proc. pagal fizinio aktyvumo trukmę) buvo nepakankamai fiziškai aktyvūs. Berniukai, palyginti su mergaitėmis, buvo fiziškai aktyvesni (p < 0,05). Nustatyta, jog mokiniai per mažai vartojo šviežių vaisių, daržovių, salotų, pieno produktų, žuvies, rupaus malimo duonos. Palyginti su berniukais, mergaitės dažniau valgė sveiką maistą (vaisius, žalias daržoves bei salotas), tačiau jos dažniau nei berniukai valgė saldumynus – saldainius bei šokoladą (p < 0,05). Daugiau negu du trečdaliai (67,8 proc.) mokinių buvo bent kartą gyvenime bandę rūkyti, o kas septintas (13,8 proc.) apklaustasis nurodė, jog rūko kiekvieną dieną. Per paskutines 30 dienų alkoholį vartojo bent 1-2 kartus 60,5 proc. respondentų. Du trečdaliai (65,7 proc.) apklaustųjų nurodė, jog per gyvenimą buvo apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų bent 1-2 kartus. Išvados. Nemaža dalis Kauno ir Šiaulių miestų devintųjų klasių mokinių rūkė, vartojo alkoholinius gėrimus, neracionaliai maitinosi arba mažai sportavo.[...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Alkoholio vartojimas; Fizinis aktyvumas; Gyvensena; Mityba; Mokiniai; Rūkymas; Alcohol; Life-style; Nutrition; Nutrition,; Physical activity; Schoolchildren; Smoking.
ENAim. To evaluate the features of life-style of 15-year old schoolchildren in Kaunas and Šiauliai. Material and methods. Survey was carried out in the framework of European EURO URHIS 2 project. Research sample was composed from 9-th grade students of schools in Kaunas and Šiauliai. 25 schools were randomly selected in two middle size cities of Lithuania according to the international research protocol. In total 1195 students were included into the primary list of respondents. 1059 students filled in anonymous questionnaire forms in the classroom (response rate – 88.6 %). Our research analysis has covered such lifestyle areas as physical activity, nutrition, smoking, and alcohol consumption. Results. Lifestyle of 15 years old schoolchildren did not differ significantly between Kaunas and Siauliai cities. Low physical activity was reported by more than one third of the respondents (in 36.7 % – by times of physical activity per week; in 39.0 % – by the hours of physical activity per week). In addition, girls were more likely to be physically inactive than boys (p < 0.05). Nutrition of the students was not balanced – significant proportion of respondents reported low consumption of fruits, vegetables, salads, diary products, fish and whole grain bread. Therefore, nutrition of girls was more balanced than that of boys. More that two thirds of the respondents (67.8 %) reported that already tried to smoke cigarettes during their lifespan; every seventh (13.8 %) has reported being the every day smoker. 60.5 % of respondents consumed alcohol at least 1-2 times during the last 30 days. Two thirds (65.7 %) of students have reported alcoholic drunkenness at least 1-2 times during their lifespan.Conclusions. Survey showed quite high prevalence of unhealthy life-style among ninth grade schoolchildren in Kaunas and Šiauliai cities. Low physical activity, unbalanced nutrition, involvement in smoking and alcohol drinking constitute the potentially important health related issues, which should be in focus of public health policy makers at the municipality level. [From the publication]
