LTSpartus nepilnamečių atliktų nusikaltimų skaičiaus augimas Lietuvoje reikalauja naujo įstatymų leidėjo požiūrio į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės teisinį reguliavimą. Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimų reguliavimo modeliai įvairiose šalyse yra skirtingi ir priklauso nuo šalių kultūrinių tradicijų, politinių, teisinių ir kt. veiksnių. Keisdami baudžiamuosius įstatymus, Lietuvos įstatymų leidėjai pasiūlė naujai reglamentuoti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės klausimus ir jos ypatumus susisteminti specialiame naujo Baudžiamojo kodekso skyriuje. Pagrindiniai nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai įtvirtinami: siauresniu taikomų nepilnamečiams bausmių rūšių sąrašu; šių bausmių skyrimo specifika (atsižvelgiant į subjektą ir aplinkybes, lemiančias baudžiamąjį nusižengimą ar nusikaltimą); galimybe taikyti alternatyvias auklėjamojo poveikio priemones; švelnesnėmis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės sąlygomis; teistumo terminų sutrumpinimu ir kt. Vienas iš svarbiausių naujojo Baudžiamojo kodekso privalumų yra siekis spręsti nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės problemas tokiu būdu, kad teisingumo principo įgyvendinimas būtų grindžiamas nusikaltusių vaikų gerovės, pagalbos ir paramos jiems, supratimo bei švietimo principais.Įtvirtinant tam tikrą nepilnamečiams taikomų baudžiamojo poveikio priemonių sistemą itin didelę svarbą turi trijų esminių baudžiamosios teisės principų įgyvendinimo užtikrinimas: teisingumo principo, pagal kurį reikalaujama visapusiškos baudžiamaisiais įstatymais ginamų gėrių apsaugos; humanizmo principo (literatūroje dažnai įvardijamo represijos ekonomijos principu), kuris skatina teismą, atsižvelgiant į nepilnamečio interesus ir jo resocializacijos galimybes, skirti jam kaip galima švelnesnę bausmę arba pakeisti ją auklėjamojo poveikio priemonėmis; proporcingumo principo, t. y. už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui ir neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Baudžiamajame kodekse įtvirtintos auklėjamojo poveikio priemonės turi specialią paskirtį (tikslus), kuri iš esmės neprieštarauja įstatyme numatytai bausmės paskirčiai, bet verčia skirti daugiau dėmesio sudėtingesniems klausimams – nepilnamečio asmenybės korekcijai ir jo resocializacijai. Nepilnamečių elgesio kontrolė, poveikis jų asmenybės resocializacijai yra didesnis tada, kai jiems skiriamos auklėjamojo poveikio priemonės. Siekiant suderinti nepilnamečiams taikomų poveikio priemonių sistemą, įstatymų leidėjui vis dėlto reikėtų numatyti, kad nepilnamečiui greta bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu, tam tikrais atvejais galėtų būti skiriamos ir auklėjamojo poveikio priemonės. [parengta pagal anglišką santrauką]Reikšminiai žodžiai: Nepilnamečių baudžiamoji atsakomybė; Nepilnamečiai; Baudžiamasis kodeksas; Criminal responsibility of delinquent children; Delinquent children; Criminal Code.
ENThe high rates of increase of the number of crimes committed by delinquent children in Lithuania require a new standpoint of the legislator on a legal regulation of the criminal responsibility of delinquent children. The existence of variety of models of regulation the problems related to criminal responsibility of delinquent children in the world is predetermined by culture, traditions, criminal policy, legal traditions and other factors in each state. In a course of changing criminal laws, Lithuanian legislator offered a new regulation of problems related to criminal responsibility of delinquent children and systematized its peculiarities in the special section of the new Criminal Code. The principal peculiarities of criminal responsibility of delinquent children are consolidated taking into consideration: a shorter list of kinds of punishments applicable to delinquent children; a specific character of an imposition of such punishments (taking into account the subject and the circumstances that caused the criminal offense or crime); a possibility to apply alternative educational measures; mitigated conditions of an exemption from criminal responsibility and punishment; shortening of terms of convictions and so on. One of the most important advantages of the new Criminal Code is an aspiration to settle the problems related to criminal responsibility of delinquent children in such way that ensures administering of justice based on the principles of welfare, assistance and support to the delinquent children as well as their understanding and education.On a consolidation of a certain system of measures of punitive impact upon delinquent children, ensuring of a realization of the following three main principles of criminal law is of a great importance: the principle of justice that requires a comprehensive protection of the goods to be protected by criminal laws; the principle of humanism (often referred to as repression economy in references) that encourages a court to impose a maximally mitigated punishment to a minor or to replace it with measure of an educative character, taking into account the interests of the minor and possibilities of his/her resocialization; the principle of proportionality, i.e. the measures of impact established by the state should be proportional (adequate) to the violation of law and not restrict the minor more that it is necessary for a correction of his/her personality. The educational measures consolidated by the Criminal Code pursue special objects (aims) that virtually do not contradict the purpose of a punishment provided in laws, but induce to pay the main attention to more complicated problems, such as a correction of the personality of a minor and his/her resocialization. Control of behavior of the minors, impact upon their resocalization shall be more effective, if educational measures are used. In order to harmonize the system of impact measures applicable to the minors, the legislator should provide an imposition of educational measures to the minors in addition to other punishment not related to imprisonment in certain cases. [From the publication]