Baltijos šalių einamosios sąskaitos deficito pokyčiai ir tvarumo problema

LTStraipsnyje nagrinėjamos einamosios sąskaitos deficito susidarymo priežastys teoriniu aspektu, pastovaus einamosios sąskaitos nesubalansuotumo keliamos rizikos, einamosios sąskaitos deficito tvarumo problema ir jos aktualumas Baltijos valstybėms. Pateikiama Baltijos valstybių – Lietuvos, Latvijos bei Estijos – einamosios sąskaitos deficitų analizė. Analizuojami prekybos, pajamų bei einamųjų pervedimų balansų dinamikos veiksniai. Atsižvelgiant į tai, kad einamosios sąskaitos balansas lygus nacionalinio taupymo ir vidaus investicijų skirtumui, nagrinėjamas investicijų ir taupymo lygis Baltijos valstybėse. Analizuojama einamosios sąskaitos deficito Baltijos valstybėse finansavimo struktūra stabilumo bei keliamų rizikų požiūriu, finansavimo struktūros įtaka einamosios sąskaitos deficito dinamikai. Pastebėtina, kad nors Baltijos valstybės analizuojamu laikotarpiu (1995-2005 m.) pasižymėjo aukštu einamosios sąskaitos deficitu, šis deficitas laikytinas pateisinamu tarplaikinio vartojimo išlyginimo požiūriu, pagal kurį einamosios sąskaitos disbalansą sukelia tarplaikinis naudingumo maksimizavimas: įvairių šalių vartotojai įvertina dabartinius bei būsimus pajamų srautus bei, siekdami maksimizuoti visų laikotarpių naudingumą, skolinasi ar investuoja užsienyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltijos šalys (Baltic states); Einamoji sąskaita; Deficitas; Tvarumo problema; Nacionalinis taupymas; Vidaus investicijos.

ENThe article examines – from a theoretical perspective – causes underpinning the current account deficit, the risk posed by continuous current account imbalance, the problem of a persistent current account deficit and its relevance for the Baltic States. The author provides analysis of Baltic states’ – Lithuania, Latvia, and Estonia – current account deficit. Dynamic factors of trade, revenue, and current transfer balance are all analyzed. Taking into account that current account balance equals to the difference between national savings and internal investments, the author looks into levels of investments and savings in the Baltic states. The article analyzes financing structure of the current account deficit in the Baltic states from the perspective of stability and posed risks, the impact of financing structure on the current account deficit. One must note that, even though, Baltic states exhibited high levels of the current account deficit during analyzed period (1995-2005), this deficit should be considered justified from the perspective of inter-period equalization of consumption, according to which the imbalance of the current account is caused by inter-period maximization of utility: consumers from various countries evaluate current and future revenue flows and – seeking to maximize utility of all periods – borrow or invest abroad.