Salako senosios bažnyčios ir vienuolynas XV a. pabaigoje - XX a. pradžioje

LTStraipsnyje aptariama Salako miestelio senųjų bažnyčių (XV–XIX a.) istorija, kuri atspindi šios gyvenvietės kultūrinę raidą. Pirmiausia čia įsikūrė parapinė bažnyčia, o vėliau jos veiklą papildė ir reguliariųjų kanauninkų vienuolynas. Abi religinės institucijos priklausė Vilniaus vyskupystei. Gyvenvietės ir bažnyčios bei vienuolyno tarpusavio ryšiai glaudžiai susiję. Todėl darbe pateikiama Salako senųjų bažnyčių ir vienuolyno istorija ir jų meninio vaizdo kaita. Nagrinėjamos pirmosios Salako bažnyčios datavimo ir istorinių aprašų problemos, aptariama architektūra, fundacija. Analizuojami bažnyčios pokyčiai XIX–XX a. pradžioje, išryškinama baroko ir neoklasicizmo sintezė. Taip pat pateikiama glausta Salako vienuolyno istorija, kurioje XVIII a. pradžioje įsikūrė Palaimintųjų atgailos kankinių reguliarieji kanauninkai. Vienuolynas buvo uždarytas caro nurodymu. Šiam istoriniam tyrimui įgyvendinti naudota akademinės krypties literatūra ir archyvinių šaltinių analizė, o apibendrinimai papildo kultūrinį palikimo pažinimą. Išvadose teigiama, kad medinių bažnyčių architektūroje derintos liaudies tradicijos su profesionaliuoju menu. Stilių kaita atspindėjo pasaulėžiūros istorinę raidą. Bažnyčių meniniai simboliai buvo svarbiausi miestelio kultūrinis akcentai. Daug dėmesio bažnyčių statytojai kreipė ne tik į architektūrinį apipavidalinimą, bet akcentavo ir kitas meno formas, ypač muzikinį pamaldų apipavidalinimą.Reikšminiai žodžiai: Bažnyčia; Reguliariųjų atgailos kanauninkų vienuolynas; Salakas; Salako katalikų bažnyčia; Vienuolynas; Catholic Church in Salakas; Church; Monastery; Monastery of the Canons of Penance; Salakas.

ENThe article discusses the history of the old churches (15th-19th c.) of Salakas, which reflects the cultural development of this area. First of all, the parish church was established here, and later it was supplemented by a monastery of regular canons. Both religious institutions belonged to Vilnius bishopric. There is a close relationship between the people in the area, the churches and the monasteries. Therefore, the work presents the history of the old churches and the monastery of Salakas and the development of their artistic image. The problems of dating and historical descriptions of the first church of Salakas are analysed, architecture and funding are discussed. The ways that the church changed in the 19th-20th centuries are analysed. At the beginning, the synthesis of baroque and neoclassicism is highlighted. A brief history of the Salakas monastery, where regular canons of the Blessed Martyrs of Repentance settled at the beginning of the 18 c., is also provided. The Tsar later ordered to close the monastery. In order to carry out this historical research, academic literature and the analysis of archival sources have been used, while the summaries complement the cultural knowledge of the heritage. The conclusions state that in the architecture of wooden churches the folk traditions are combined with professional art. The change of styles reflected the historical development of world-view. The artistic symbols of the churches were the most important cultural accents of the town. The builders of said churches paid much attention not only to the architectural design, but also to other forms of art, especially the musical side of the service.