Salako valsčiaus savivaldos raida 1919-1940 metais

LTStraipsnyje nagrinėjama Salako valsčiaus savivaldos 1919-1940 m. raida. Ji turėjo tiek savo specifinių bruožų, tiek ir atspindėjo bendrą Lietuvos politinę situaciją. Atliekant tyrimą, panaudota plati literatūra ir šaltiniai, iš kurių didelė dalis į mokslinę apyvartą buvo įtraukti pirmąjį kartą. Pagrindiniai tyrimo uždaviniai buvo išnagrinėti Salako valsčiaus savivaldybės kūrimosi aplinkybes, išanalizuoti valsčiaus savivaldybės tarybų ir valdybų sudarymą bei veiklą ir ištirti valsčiaus finansinę situaciją. Tyrimas buvo atliktas naudojantis aprašomuoju, statistiniu analizės ir palyginamuoju metodu. Straipsnyje atskleista, jog Lietuvoje vietos savivaldos institucijos pradėjo kurtis 1918 m. pabaigoje, tačiau Salako valsčius ėmė steigtis 1919 m. rugpjūtį, kai iš jo buvo išstumti priešo kariuomenės daliniai. Paaiškėjo, jog Salako valsčiaus savivaldybė savarankiškai rūpinosi mokesčių rinkimu ir einamųjų išlaidų padengimu. Pagrindinis lėšų šaltinis buvo žemės, nekilnojamo turto ir patentų mokesčiai, o daugiausiai išlaidų reikalavo administracinio aparato išlaikymas, švietimas ir susisiekimas. Salako valsčius buvo susisiekimo sistemos užribyje, todėl čia pramonė nebuvo išplėtota, o gyventojai daugiausiai užsiėmė gyvulininkyste, smulkiais amatais ir prekyba, o taip pat ir kontrabanda. Vasaromis dalis gyventojų išvykdavo uždarbio ieškoti kitur. Dėl praūžusio karo Salako valsčius turėjo išspręsti daugybę įvairių problemų, tačiau didžiausios buvo kelių ir tiltų infrastruktūra.Reikšminiai žodžiai: Lokalinė istorija; Salakas; Savivalda; Zarasų kraštas, Salako valsčius, savivalda; Local history; Salakas; Self-government; Zarasai region, Salakas district, municipality.