LTEuropinės tapatybės ir daugiakalbiškumo idėja, ypač Europos viešojoje erdvėje – ilgalaikėje vaizduotės erdvėje, kur visi daugiakultūrinės Europos skirtumai ir bendrumai yra matomi ir gerbiami – yra patraukli ir provokuojanti koncepcija, nuolatos traukianti visos Europos mokslininkų, politikų, rašytojų, žurnalistų ir menininkų dėmesį. Tuo pat metu, nepaisant jų populiarumo, daugialypio pobūdžio ir apimties, daugumai šių debatų trūksta optimizmo. Diskusijos dažnai baigiasi išvada, kad bendros kultūrinių mainų ir įkvepiančių pokalbių, kuriuos palaiko bei saugo tradicinė žiniasklaida, erdvės tiesiog nėra. Ji neegzistuoja kaip bendra viešoji erdvė, kur galėtų atsiskleisti skirtingi požiūriai, kurie vėliau sueitų į vieną skirtingų interpretacijų diskursą - erdvė, skatinanti europinės patirties išraišką. Taigi, mokslinių tyrimų klasterio „Europos viešoji erdvė: politika, komunikacija, diskursas“ tikslas – apibrėžti bendrumus bei susikirtimo taškus įvairiose europėjimo studijų srityse, pradedant žurnalistika, komunikacijos bei tapatybės tyrimais ir baigiant regionų tyrimais, lyginamąja politika bei tarptautiniais santykiais. Taip pat šie tyrimai kelia ir siekia spręsti naujus klausimus bei įtraukia juos į lyginamųjų tyrimų lauką. Jų metu stebimi pokyčiai ir iššūkiai, su kuriais susiduria šiuolaikinės Europos visuomenės greitai kintančioje kasdienybėje, aptariama augančio susiskaldymo bei socialinės atskirties problema, individo atsiribojimo modernioje Europoje klausimai. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Diskursas; Europos viešoji erdvė; Komunikacija; Mokslinių tyrimai; Politika; Communication; Discourse; European public sphere; Politics; Science research.
ENThe idea of European identity and multilingualism, especially of a European public sphere - of media-sustained imaginary spaces where all of the diversities and commonalities of multicultural Europe are expressed and celebrated - is an appealing and thought-provoking concept and one that continuously attracts the attention of scholars, policy-makers, writers, journalists, and artists from all over Europe. At the same time, in spite of their popularity, multifaceted nature, and inclusivity, many of these debates lack optimism. Discussions often lead to the conclusion that a common arena for cultural exchange and inspiring debates, maintained and preserved by the conventional mass media, simply does not exist. It does not exist as a common public sphere where differing points of view could be presented, and which would enable the emergence of a mutual discourse rich in diverse interpretations - of a space which would stimulate the imagination of Europe as an experience. Therefore, the goal of the research perspective "European Public Sphere - politics, communication, discourse" is to find commonalities and intersections among those very diverse fields of europenization studies ranging from journalism, communication studies and identity issues, to regional studies, comparative politics and international relations. At the same time, this research perspective seeks to address new questions and includes these into the comparative research agenda. It looks into changes and challenges that modern European societies are facing in a rapidly changing everyday life situations and talks about increasing fragmentation and social disintegration, and also about individualization of life in modern Europe. [From the publication]