LTStraipsnis skirtas unikalaus mūsų ir plačiau žvelgiant Baltijos kraštų mene orientalistinio reiškinio Dalios Dokšaitės peizažinės tapybos analizei. Dailininkė savo kūrybinėmis bei pedagoginėmis nuostatomis įprasmina Rytų ir Vakarų estetikos bei dailės tradicijų sąveika. Autorė pagrindinį dėmesį sutelkia į Dokšaitės monochrominės ir polichrominės tapybos stiliaus ištakų ir savitumo atskleidimą, išryškina sąsajas su didingomis kinų ir japonų peizažinės tapybos tradicijomis, analizuoja tas Rytų Azijos estetines idėjas, kurios turėjo didžiausią poveikį savitai dailininkės peizažinės tapybos koncepcijai. Juk būtent Rytų Azijos peizažinė tapyba, kurios tradicijų tęsėja ir puoselėtoja tapo Dokšaitė, yra vienas rafinuočiausių pasaulinės dailės paveldo reiškinių, subtilių meninių vaizdinių kalba įkūnijančių gamtos ir būties pirmapradę harmoniją. Kaip parodoma straipsnyje, Dokšaitė ne tik tęsia Rytų Azijos peizažinės tapybos tradicijas, tačiau ir kūrybingai jungia jas su Lietuvos tautinės tapybos mokyklos tradicijomis. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Dalia Dokšaitė; Monochrominė tapyba; Orientalizmas Lietuvos tapyboje; Peizažas; Rytų Azijos estetika; Sttmi-e; Sumi-e; Dalia Dokšaitė; East Asian aestheticks; East Asian aesthetics; Landscape; Monochrome painting; Orientalism in Lithuania painting; Orientalism in Lithuanian painting; Sumi-e.
ENArticle analyzes Dalia Dokšaitė's landscape painting that is a unique phenomenon of oriental art in both Lithuania and the Baltic countries. The artist's creative and pedagogical outlook gives the spectator a sense of interaction between Eastern and Western aesthetics and art traditions. The author of the article focuses on the disclosure of Dokšaitės monochrome and polychrome painting style and identity by highlighting linkages with the magnificent Chinese and Japanese landscape painting tradition, by analyzing East Asian aesthetic ideas that made great impact on the artist's original concept of landscape painting. Dokšaitė has become a successor to and a promoter of the traditions of East Asian landscape painting that belong the most sophisticated art heritages of the world expressed in a subtle visual language of art, embodied in the existence of natural and primordial harmony. However, as shown in the article, Dokšaitė not only continues in the vein of the magnificent traditions of East Asian landscape painting, but also combines them creatively with the Lithuanian national painting school. [From the publication]