Joint and divergent elements in the Vilnius treatises of the second half of the 17th century : musical grammar by Mykola Dyletsky and Ars et praxis musica by Sigismundus Lauxmin

LTStraipsnyje autorius tyrinėja muzikos ir teorijos traktatus – Nikolajaus Dileckio „Muzikos gramatika“ ir Žygimanto Liauksmino „Ars et praxis musica“, parašytus XVII a. antroje pusėje Vilniuje. Abu veikalai atlieka praktinę ir didaktinę funkciją. Jie turėjo mokyti dainavimo, ir tai tapo pagrindine šio tyrimo tema. Palyginti su Liauksmino traktate išdėstytais, Dileckio mokymo metodai buvo kur kas tikslesni ir suprantamesni. Abiejų autorių metodai kilo iš senos tradicijos, aptinkamos senuosiuose Europos traktatuose, panašiuose savo terminologija. Be abejonės, autorius supo ta pati bendra muzikinė aplinka, ypač Vilniaus jėzuitų akademijoje, kur Dileckis mokėsi, o Liauksminas dirbo mokytoju. Traktatus sieja ne tik tai, kad juose aiškinama, kaip mokytis dainuoti. Kitas svarbus mūsų analizės elementas yra terminas cantus fractus, nuo XVI a. pabaigos dažnai vartotas šiame regione ir suteikiantis galimybę spėlioti apie galimą muzikos pobūdį, neišlikusį iki šių dienų. Tai taip pat padeda suprasti, kokie muzikos ir praktikos teorijos pokyčiai paskatino šios rūšies daugiabalsio dainavimo paplitimą. Galime matyti, kaip europinio daugiabalsiškumo dėsnius perėmė Ukrainos ir Baltarusijos liturginė tradicija, tik čia šis procesas buvo ne toks laipsniškas [kaip Romos (katalikų) bažnyčioje], veikiau revoliucinio pobūdžio – nuo viduramžiškos monodijos iki europietiško daugiabalsiškumo. Dileckio traktatas yra vienas pagrindinių šaltinių norint atkurti europinio daugiabalsiškumo formavimosi procesą, paplitimą ir nacionalinių (Ukrainos ir Baltarusijos) variantų įsitvirtinimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: „Muzikos gramatika“; Nikolajus Dileckis; „Ars et praxis musica“; Žygimantas Liaũksminas, 1596-1597 (Sigismundus, Zygmunt Lauxmin); Grigališkasis choralas; Musical Grammar; Mykola Dyletsky; Ars et praxis musica; Sigismundus Lauxmin; Gregorian chant.

ENThis article is devoted to the comparison of different ex facto musical treatises "Musical Grammar" by Mykola Dyletsky and "Ars et praxis musica" by Sigismundus Lauxmin. One of the main purposes of these treatises was to teach singing. Another important element of our analysis is the term cantus fractus which was often used in this region from the end of the 16th century that gives us the opportunity to speculate about possible character of the music which has not survived. A detailed analysis not only confirms their close connection but also points to the place of these treatises in the historical development of the musical and theoretical conception. [From the publication]