LTStraipsnis skirtas iš Rytų į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę (LDK) per kontaktus su totoriais sklidusių aprangos, ginkluotės ir karo strategijos segmento, vadinamo „totorių šokis“, tyrinėjimui. Su šiais kariavimo kultūros reiškiniais Lietuvos diplomatų misijos, kariai ekspansijoje į Rytus nuolatos susidurdavo, o vėliau, perėmę į savo kariuomenės arsenalą, sėkmingai panaudodavo kare su vokiečių ordinais bei kitais valstybės priešais. Atskirų kultūros ir karo meno elementų migracija yra natūralus kultūros sąveikų civilizacijos istorijoje padalinys. Didžiulėje Rytų ir vakarų kultūros tradicijų susikirtimo erdvėje, kuri driekėsi Rytų Europoje, viduramžiais neįmanoma buvo puristinė tautinė valstybė. Šios milžiniškos multikultūrinės ir polikonfesinės erdvės teritorijoje kontaktavo gausybė daugiausiai iš Rytų migravusių genčių, betampančių tautomis. Galop išsiskyrė trys pagrindinės dėl hegemonijos šioje teritorijoje kovojusios galios: Lietuvos, tampančios LDK, Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės, virstančios Rusų valstybe, ir Didžiosios Ordos bei su ja susijusio Krymo Chanato. Tuo metu LDK glaudžiai bendravo su totorių ir mongolų gentimis, perimdama dalį jų kultūros ir elgesio normų, ypatingai totorių karo strategijos, aprangos ir ginkluotės elementų. Tai neišvengiamai veikė LDK civilį bei kariūnų gyvenimą. Ši įtaka buvo jaučiama erdvėje tarp Baltijos ir Juodosios jūros.Kita vertus, multikultūrinėje ir daugiakonfesinėje LDK kultūros erdvėje nuo Vytauto laikų Lietuvos kariuomenėje buvo ženkli puikių totorių kilmės karvedžių ir karių dalis. Jų dėka įvairūs ginklai, ekipuotė bei viena efektyviausių karo strategijų, vadinamasis „totorių šokis“, padėjo su minimaliais praradimais nugalėti daugelyje mūšių. [parengta pagal anglišką santrauką]Reikšminiai žodžiai: Apranga; Ginklai; Karo strategijos; LDK kultūra; Orientalistinės įtakos; Rytai-Vakarai; „tocorių šokis"; "Tatars dance"; Arms; Costume; East-West; GDL culture; Oriental influences; War strategy.
ENArticle is devoted to the analysis of contacts between the Grand Duchy of Lithuania (GDL) and the East, in particular, the influence made by the Tatars through their costumes, accoutrements, and the military strategy named the „Tatars dance". The phenomenon of military culture which was encountered during the Lithuanian expansion in the East later was incorporated in the Lithuanian army's strategic arsenal and used in wars against the Teutonic and Livonian Orders as well as other state enemies. The migration of some elements of culture and military art is the natural product of interaction in the history of civilizations. The recurrent collisions of the great Eastern and Western cultural traditions that took place in Eastern Europe during the Middle Ages did not create conditions for a pure national state to emerge, yet. In this large territory of many cultures and confessions, the tribes that had migrated to the area from the East mixed together and became a part of the evolving process of nation-building. Eventually, there emerged three main forces competing for leadership in this territory: Lithuania, becoming the Grand Duchy of Lithuania, the Grand Duchy of Moscow, becoming Russia, and the Golden Horde with the Crimean Khanate. It is during this period that the GDL came into close contact with the Tatar and Mongol tribes thus assimilating some of their culture and behavior, especially, the Tatars' military strategy, costumes, and armory elements. These intercultural encounters and adaptations inevitable influenced civil and military life in the GDL. This influence was greatly felt in the terrain extending from the Baltic to the Black Sea.As a matter of fact, Vytautas' military accomplishments in the multicultural and multiconfessional GDL were at least in part due to the presence of excellent Tatars military leaders and soldiers. Thanks to them, various arms, accoutrements, and the secular military strategy named the "Tatar's dance" helped to win many a war with minimum a loss. [From the publication]