Filosofija, teurgija ir dievai

LTStraipsnyje aptariama Jamblicho ir Algio Uždavinio teurgijos sampratos, pažymint, kad A. Uždavinio atlikti tyrinėjimai labai svarbūs atskleidžiant teurgijos reikšmę Jamblicho filosofijoje, parodant jos santykį su egiptiečių, chaldėjų ir neoplatonizmo mąstymo tradicijomis. Teigiama, kad A. Uždavinys savo knygoje „Filosofija ir teurgija vėlyvojoje antikoje“ reflektuoja teurgijos reikšmę ir svarbą Jamblicho filosofijoje, pastebėdamas, kad žodį „teurgija“ Jamblichas, kaip ir jo bendraminčiai platonikai, vartojo kalbėdamas apie ryšį tarp dievų ir mirtingųjų. Pažymima, kad A. Uždavinio žodžiais, teurgija reiškia dieviškus veiksmus, kurie atliekami skirtinguose išreikštos tikrovės lygmenyse, būtent dėl to ne tik neoplatonikų chaldėjų hieratinė mistagonija gali būti laikoma teurgija, bet ir visos sakramentinės procedūros, kurios sulaukia tiesioginės aukštesnių būtybių paramos. Autoriaus teigimu, teurgija - tai būdas susieti senovę ir Platoną. Nagrinėdamas Jamblicho teurgijos sampratą, autorius pažymi, kad jei teurgai nori patirti dieviškumą savais kūnais aukštesniame lygyje, jie, pasitelkdami asketiškas ir panašias praktikas, turi apvalyti ne tik kūną ir žemesnes sielas, bet ir savo protus. Konstatuojama, kad pagal Jamblichą žinios, kurias mes įgyjame žemėje, garantuoja mums vietą danguje, o tai reiškia, kad mūsų racionalios sielos yra susitelkusios universalioms galioms, o proto dėka galime keliauti tarp dviejų karalysčių: eterinės bei tos, kurią vadiname Vieniu. Daroma išvada, kad teurgija suteikia taiką, pasitenkinimą, galią, saugumą, ir dieviškąjį statusą.Reikšminiai žodžiai: Egiptiečių mąstymas; Egipto mąstymo tradicija; Filosofija; Jamblichas; Teurgija; Vėlyvoji antika; Egyptian thinking; Egyptian thinking tradition; Iamblichus; Late Antiquity; Philosophy; Teurgy; Theurgy.

ENThe article discusses Iamblichus' and Algis Uždavinys' concepts of theurgy, pointing out that studies performed by Uždavinys are very important in revealing the importance of theurgy in Iamblichus' philosophy and showing its relationship with the traditions of Egyptian, Chaldean, and Neoplatonist way of thinking. It is argued that in his book "Philosophy and Theurgy in Late Antiquity" Uždavinys reflects the significance and importance of theurgy in Iamblichus' philosophy, noting that Iamblichus, just like his like-minded Platonists, used the word "theurgy" in relation to the connection between the gods and the mortals. It is noted that, in the words of Uždavinys, theurgy refers to divine acts performed at different levels of expressed reality, which is why not only the hieratic mystagogy of Neoplatonic Chaldeans can be considered theurgy, but also all the sacramental procedures that receive direct support from higher beings. According to the author, theurgy is a way of linking the past times and Plato. While studying Iamblichus' concept of theurgy, the author states that if theurgists want to experience divinity with their own bodies at a higher level, they must purify not only the body and the lower souls but also their own minds, using ascetic and similar practices. It is stated that according to Iamblichus, the knowledge that we receive on earth guarantees us a place in heaven, which means that our rational souls are concentrated on universal powers, and through reason we can travel between two kingdoms: the ethereal one and the one we call One. It is concluded that theurgy provides peace, satisfaction, power, security, and divine status.