Teisės į darbą, kaip konstitucinio reguliavimo principo savitumai (lyginamoji analizė)

LTĮvairių valstybių ir skirtingų epochų konstitucijų, priimtų atsižvelgiant į šių šalių istorinės raidos ypatumus, politinę ir ekonominę sistemą, analizė darbo santykių srityje išryškino tokias konceptualias tendencijas: teisė į darbą ir jos įgyvendinimo garantijos, darbo pasirinkimo laisvė, pareiga dirbti, priverstinio darbo draudimas ir kitas tendencijas, ne visur turinčias vienodą teisinio reguliavimo socialinę prasmę. Straipsnyje pabrėžiama, kad vienodo teisės į darbą apibrėžimo pasigendama ir mokslininkų darbuose, nes XX a. antrojoje pusėje įvykusios konstitucinės reformos skirtingose šalyse, be bendrų bruožų, iš principo kitaip reguliuoja žmogaus ir piliečio teises ir laisves. Autorius siekia tarptautinių dokumentų kontekste išnagrinėti kai kurių Europos Sąjungos, Vidurio ir Rytų Europos, Amerikos kontinento, Azijos valstybių, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos, buvusios SSRS ir socialistinių šalių atitinkamus konstitucijų teiginius, išsiskiriančius nacionaline specifika, palyginti su Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Darbo kodekso normomis, pabandyti surasti bendrąjį jų vardiklį, išsakyti analizuojama tema ir kitais probleminiais klausimais argumentuotus savo samprotavimus. Pasak autoriaus, teisė į darbą įvairių valstybių konstitucijose išryškėja tokiomis pagrindinėmis kryptimis: a) kaip absoliuti valstybės garantija, užtikrinanti šios teisės realų įgyvendinimą savarankiškai arba įdarbinimu, sudarant darbo sutartį; b) kaip darbo laisvės pasirinkimo veiksnys, kuris neužtikrina visiško piliečių užimtumo, tačiau yra dominuojantis demokratinėse valstybėse.Reikšminiai žodžiai: Teisė į darbą; Lietuvos Respublikos konstitucija; Right to work; Constitution of the Republic of Lithuania.

ENThe analysis of the constitutions of different states and epochs adopted with regard to the peculiarities of historical development and political and economic system of these states highlighted the following conceptual tendencies in the field of labour relations: the right to work and the guarantees of its implementation, the freedom of choice of work, the duty to work, the prohibition of forced labour, and other tendencies in some cases having different social meaning of legal regulation. The article emphasizes that uniform definition of the right to work is lacking in the works of researchers, because constitutional reforms in different states that took place in the second half of the 20th century apart from general characteristics, have in principle different regulation of liberties and freedoms of a human and citizen. The author seeks to analyse in the context of international documents the respective statements of the constitutions of some states of the European Union, Central and Eastern Europe, America, Asia, Commonwealth of Independent States, former USSR and socialist states, which are distinguished by national specifics, to compare them with the provisions of the Constitution and the Labour Code of the Republic of Lithuania, to try and find a common denominator, and to give reasoned considerations on the analysed topic and other problem issues. According to the author, the right to work in the constitutions of different states has the following main trends: a) as an absolute guarantee of the state ensuring actual implementation of this right independently or by employment, concluding an employment contract; b) as a factor of the freedom of choice of work, which does not ensure complete employment of the citizens, but is predominant in democratic countries.