LTPolitinių vertybių tyrimų duomenys rodo pasyvaus tipo politinės kultūros vyravimą pokomunistinėje Lietuvoje visuomenėje. Tuo tarpu efektyviai demokratijai itin svarbus pilietinis gyventojų aktyvumas, net tik jų buvimas pasyviais pavaldiniais, valdomais elito, bet ir jų gebėjimas aktyviai dalyvauti politiniuose procesuose, bendradarbiauti su valdžios institucijomis, sprendžiant aktualias visuomenines problemas, bei vykdyti viešųjų sprendimų ir juos priimančių asmenų kontrolę. Kad būtų įgalintas ar palengvintas piliečių telkimasis kolektyvinei veiklai, reikalingos tam tikros struktūrinės ir kultūrinės prielaidos, kurių apibrėžimui ir analizei yra skirta ši disertacija. Pasitelkiant Putnamišką socialinio kapitalo sampratą darbe yra siekiama atskleisti socialinių išteklių, lengvinančių gyventojų įsitraukimą ir dalyvavimą pilietinėse veiklose, dinamiką visuomenėje. Lietuvoje atliktų pilietinės visuomenės tyrimų kontekste, disertacijoje yra pirmą kartą nuosekliai pateikiami teoriniai-metodologiniai socialinio kapitalo analizės pagrindai, išsamiai analizuojami mikro- ir makrolygio veiksniai, turintys įtakos pasitikėjimo formavimuisi visuomenėje, taikomas naujas savanoriškų organizacijų veiklos efektyvumo analizės modelis. Pagrindiniai duomenų šaltiniai, naudojami šiame darbe socialinio kapitalo dinamikos analizei, yra 1990 ir 1999 metų Europos vertybių tyrimas bei 2004 metų Lietuvos kaimiškųjų bendruomenių organizacijų tyrimas. Analizei taip pat pasitelkiami kitų 1992 – 2004 metais Lietuvoje atliktų apklausų duomenys. [Iš leidinio]
ENThe data of the study on political values indicate that the political culture in post-communist Lithuanian society was passive. However, civil activeness is essential for an effective democracy. Citizens should not be passive subordinates controlled by the elite, but they should actively participate in political processes, cooperate with state institutions in important public problem-solving, and control both public decision-making and decision makers. This thesis defines and examines certain structural and cultural prerequisites for the promotion and facilitation of collective activities. Using Putnam’s social capital concept, the paper attempts to reveal the dynamics of social resources in society, which facilitate citizens’ involvement and participation in civil activities. In light of civil studies conducted in Lithuania, this thesis for the first time coherently provides theoretical-methodological fundamentals of social capital analysis; it examines the macro and micro level factors, which influence the formation of trust in society, and applies the new analysis model of activity efficiency of voluntary organizations. The main data sources used in this paper for social capital analysis is from the 1990 and 1999 Studies on European Values and the 2004 Study of the Country Communities Organizations in Lithuania, as well as data from the surveys, which were carried out in Lithuanian between 1992 and 2004.