Peizažo permainos Lietuvos tapyboje

LTPeizažas užima reikšmingą vietą XX a. Lietuvos tapybos istorijoje. Dar XX a. pradžioje gamtos motyvai ir jų spalviniai deriniai tapo pamatu modernistinei koloristinės tapybos tradicijai susiformuoti. Gamtoje tapytojo jautriai pamatyti spalviniai santykiai ir jų derinių pagrindu kuriamos vaizdų struktūros sudaro šiai tapybai būdingo kolorito esmę. Tokia kolorito samprata virto tapytojo individualumo sąlyga - saviti spalviniai santykiai tapyboje priklauso nuo prigimtinių tapytojo akies savybių. Tačiau retas šiuolaikinis menininkas susidomi peizažo motyvo plėtotės galimybėmis. Kodėl XXI a. nesimato, kad peizažas ir kaip žanras, ir kaip motyvas turėtų tolesnes plėtojimo perspektyvas? Gilesnė peizažo reikšmės analizė tapybos istorijoje leistų atverti platesnį ne tik lokalinės problematikos lauką, surasti kitokius jo perskaitymo ir analizės būdus. Antai latviai, 2004 m. Rygoje, Dailės muziejuje, surengę didžiulę natiurmorto parodą „Natiurmortas: XX-XXI amžius", atskleidė, kad šis žanras Latvijos tapyboje atveria ne lokalinio pobūdžio problematiką, o plačius europinės dailės kontekstus bei tolesnes šio žanro plėtojimo galimybes. Be abejonės, peizažo Lietuvos tapyboje paroda ne tik žanriniu požiūriu, bet ir kitais - peizažo motyvo, struktūros - atvertų ne lokalinio pobūdžio, o platų europinį kontekstą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Arūnas Vaitkūnas; Dailininkai; Dailė; Henrikas Čerapas; Jonas Gasiūnas; Kaita; Kraštovaizdis (landšaftas); Parodos; Peizažas; Peras Kirkeby; Rimvydas Jankauskas-Kampas; Tapyba; Tapytojai; Vilnius; Art; Artists; Exhibition; Henrikas Čerapas, Jonas Gasiūnas, Rimvydas Jankauskas-Kampas, Peras Kirkeby, Arūnas Vaitkūnas; Landscape; Lithuania; Painters; Painting; Transformation; Vilnius.

ENIn her publication, the author notes that landscape holds a significant place in 20th-century Lithuania's history of painting. A deeper analysis of the meaning of landscape in the history of painting would open up a problematic field with a wider rather than local significance, and lead to more ways of interpretation and analysis. The perspective of landscape transformations in Lithuanian painting at the end of the 20th century is highly fragmented and unexplored. The event that encouraged to have a closer look at the genre of landscape painting as well as its transformations in Lithuanian art of the nineties was the exhibition of a Danish artist Per Kirkeby's (born in 1938) art works at the National Gallery of Art in June-August 2012. The exhibition of graphic works Per Kirkeby. Lignum vitae led to reflections on possible parallels between the artist's creative work and works by some Lithuanian painters. With this in mind an exhibition of Lithuanian painters' works was organised as part of the permanent exhibition at the National Gallery of Art. At the exposition, art pieces created in the nineties by Henrikas Cerapas (born in 1952), Jonas Gasiūnas (born in 1954), Arūnas Vaitkūnas (1956-2005), and Rimvidas Jankauskas-Kampas (1957—1993) were presented. In the article, the author briefly discusses the exhibitions that took place, the exhibited works and the most characteristic features of landscape in 20th-century Lithuanian art, as well as links between the creative work of Lithuanian artists and the art of foreign artists, particularly Per Kirkeby. [From the publication]