Tėvystės fenomenas : metodologija ir praktinis taikymas
LTŠeima kaip visuomenės ir valstybės pagrindas (LR Konstitucijos 38 str.) susilaukia didelio politinių institucijų, mokslo atstovų ir ugdytojų dėmesio. Priimami sprendimai – remti šeimą, teikti jai finansinę paramą, gerinti vaikų socializaciją ir auklėjimą – iškart susilaukia oponavimo, ilgų ir pačių kurioziškiausių svarstymų (negali apibrėžti šeimos, nusakyti jos esmės, pripažinti vertybe santuokos, teigti pilnos šeimos paradigmą, lietuvių šeimos tradicijų gyvybingumą …). Tatai liudija Valstybinės šeimos politikos koncepcijos svarstymai. Daugybė kitų veiklos ir kūrybos barų (šeima ugdymo turinio struktūroje, šio socialinio fenomeno interpretacija vadovėliuose, monografijose ir straipsniuose) aiškiai stokoja metodologinio pagrįstumo. Straipsnyje dėstoma filosofinė šeimos samprata: šeima – tai tėvai ir vaikai, vyro (tėvo) ir žmonos (motinos) meilės ir atsakomybės pagrindu susiklosčiusi tėvystė (darnios šeimos raidoje susiformuojanti vertybė). Teorinės įžvalgos tikrinamos atlikto empirinio tyrimo duomenų pagrindu. Respondentai tai disponuoja fenomenologine refleksija, t. y. teigia vieno iš trijų – šeimoje tėvo, motinos ar tėvystės – pirmumą. Empiriniai duomenys liudija susiformavusius vaidmenų šeimoje stereotipus – perkraunamą namų aplinkos ir vaikų auklėjimo rūpesčiais moterį, o kartu per didelį vieno asmens (labiau motinos) privalumų šeimoje vertinimą. Sukurtas monologinis tekstastėvystės vaidmens ir socialinių įgūdžių verbalinė raiška – pateikiamas kaip taikomosios filosofijos rekomendacija, kuria galėtų pasinaudoti ugdymo turinio projektuotojai ir vadovėlių (kaip „Šeimos etikos“ ir kt.) autoriai.Filosofijos žinojimas ir integravimas priimant šeimą liečiančius sprendimus teiktų šeimos socialinei politikai ir šeiminiam ugdymui aukštesnį lygmenį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Fenomenologinė tėvystės refleksija; Tėvo ir motinos socialiniai vaidmenys; Tėvystės fenomenas; Tėvystės socialiniai įgūdžiai; Verbalinė tėvystės raiška; Šeima; Family; Mother and father's socaila roles; Phenomenological reflection of parenthood; Phenomenological reflecttion of parenthood; Phenomenon of a family; The phenomenon of parenthood; Verbal expression of parenthood.
ENA family as a base of society and state attracts considerable attention of political institutions, science representatives and educators. Decisions such as to support a family, provide financial support, improve socialization of children and upbringing encourage opposition, long and absurd debate. The interpretation of this phenomenon in textbooks obviously lacks analytical verdicts and methodological justification. Discussions about the national conception of family politics are a perfect illustration of this. The article describes a philosophical conception of a family: a family is parents and children, husband (father) and wife‘s (mother‘s) parenthood based on love and responsibility which determines proper correspondence between roles and functions in a family. Empirical data testify already formed stereotypes of roles in a family. A created text serves as a recommendation of applied philosophy that could be used by other projectors of education content and the authors of the textbooks such as („Family Ethics“ and etc.). The knowledge of philosophy and its integration while taking important decisions could mean higher level of social politics of a family and education. [From the publication]
