LTRimvydo Šilbajorio kritika yra susilaukusi daug dėmesio ir tyrimų, tad šiame straipsnyje akcentuoti tik dar nepakankamai įvertinti jo skaitymo meno metodologiniai principai ir tik dėl jų diskutuojama. Diskutuojant su Šilbajorio kritikos, kaip formalistinės ir struktūralistinės, charakteristikomis ir aiškinantis jo metodologinio eklektizmo bei dviprasmybių, siejamų su „geraširdišku“, „humanistiniu“ arba „netobulu“ struktūralizmu turinį, daroma išvada apie jos priklausymą literatūros hermeneutikai, tiksliau, JAV tuo metu išplitusiai skaitytojo atsako krypčiai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Formalizmas; Išeivija; Lietuvių literatūros kritika; Literatūros kritika; Skaitytojo atsako kritika; Struktūralizmas; Emigration; Formalism; Literary criticism; Lithuanian criticism; Reader-responce criticism; Reader-response criticism; Structuralism.
ENAs the criticism of Rimvydas Šilbajoris has received much attention and researches, only those methodological principles of the art of reading proposed by Šilbajoris that were insufficiently evaluated are accentuated and discussed in this article. Discussing with the criticism of Šilbajoris as formalist and structural characteristics and explaining his methodological content of eclecticism and ambiguity, related to “charitable”, “humanistic” or “imperfect” structuralism, the conclusion is made about his belonging to literary hermeneutics, to be precise, the trend of reader’s response spread in the USA at that date. [From the publication]