Altorių probleminių tyrimų gairės XVII-XIX a. : Užnemunės bažnyčių retabulai

• Logos (Vilnius). 2006, 48, p. 156-165
• Logos (Vilnius). 2006, 49, p. 149-160

LTLietuvoje nepaskelbta nė viena mokslinė studija, skirta altoriaus, kaip specifinio bažnyčios įrenginių tipo, probleminei analizei. Straipsnio tikslas – formuoti tokios studijos metodologines nuostatas, išryškinant kai kuriuos altorių tyrimo klausimus, susijusius su praktiniais ir teoriniais objekto pažinimo aspektais. Iškeliama autento ir vėlesnių rekonstrukcijų santykio, vietinių meistrų autorystės ir bažnytinių dirbtuvių problemos. Aptariama, kaip baroko pavyzdžių kartotės migruoja iš XVIII a. baroko į istorizmo epochos neobaroką, iš senosios vietinės bažnyčios - į naująją ir iš bažnytinės profesionaliosios į pasimokiusiųjų bei liaudies meistrų darbus. XVII – XIX a. retabulų tipologija sudaroma struktūros ir meninio stiliaus požiūriu. Straipsnyje remiamasi vieno Lietuvos regiono, Užnemunės (Suvalkijos ir dalies Dzūkijos) bažnyčių paveldu. Šalia lokalinių niuansų, Užnemunės altorių ansambliuose dominuoja tipiniai bruožai, dėl to jie laikytini Lietuvos, o daugeliu atžvilgių ir Vidurio Europos provincijos bažnyčių įrangos mikromodeliu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Užnemunė; Barokas; Neobarokas; Neogotika; Altorių tipologija; Pirmavaizdis; Užnemunė.

ENNo studies have been published in Lithuania which are devoted to the analysis of altars as a specific type of church furnishing. The goal of this article is to form methodological rules for such a study, highlighting some of the questions of altar research that are linked with practical and theoretical aspects regarding the object being examined. Problems concerning the link between an authentic object and later reconstructions, and the authorship of local masters and church workshops are examined. The question of how the reproductions of Baroque examples migrate from 18th century Baroque into the Neo-Baroque of the Historism period is discussed, ranging from ancient local churches to new churches, as are works ranging from professionals to self-taught and folk master craftsmen. A typology of retables of the 17th-19th centuries is made in terms of the structure and artistic style. The article is based on the heritage of churches from the Lower Nemunas region of Lithuania (Suvalkija and a part of Dzūkija). Along with local nuances, there are typical characteristics that dominate in the altar ensembles in the Lower Nemunas region, which is why in many respects they could be considered as a micro-model of church furnishings from the province of Central Europe.