Jūrų žuvininkystės formavimo metodologija
LTAtkūrus Nepriklausomybę Lietuvos jūrų žuvininkystė išgyveno dramatišką ekonominės redukcijos bei kokybinių transformacijų laikotarpį. Siekiant nustatyti nacionalinės jūrų žuvininkystės vietą pasaulio ir Europos Sąjungos žuvininkystės kultūroje ir jos plėtros politikoje, rengiama Lietuvos jūrų žuvininkystės plėtros programa, jos valdymo ir savivaldos modeliai. Pagrindinis šio straipsnio tikslas - išnagrinėti jūrų žuvininkystės formavimo metodologiją, šios šakos institucinio statuso formavimą, veiklos sampratą, kultūrą, bendrąsias ir regionines plėtros tendencijas bei pagrindinius principus. Tyrimo objektas - jūrų žuvininkystės formavimo metodologija. Tyrimo metodika - darbas atliktas vykdant mokslinės literatūros analizę ir naudojant praktinio darbo patirties apibendrinimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Institucinis statusas; Jūrų žuvininkystė; Jūrų žuvininkystės kultūra; Plėtros principai; Plėtros tendencijos; Tolydžioji plėtra; Development tendencies; Institutional status; Lithuania; Maritime fisheries culture; Maritime fishery; Principles of development; Sustainable development.
ENBy deciding tasks of maritime fisheries development programming and seeking to position national fishery on World and European Union fisheries culture and development politics some methodological problems related to concept and institutional status are rising. Sustaining by institutional status formation criterions (economic interests, geographical components and cultural value) and using principle of product moving cycle the maritime fishery is conceptualising as activity related to sparing use of fish sources, fishing, transportation and storing of fish, selling and consumption, utilisation of waste. The maritime fisheries culture is developing for century’s mode of life and activity, connected to sparing use of fish sources, marine fishery, transportation and storing of fish, fishing ports, trade offish products, its consumption, economic and social infrastructure of this branch. Development of fishery is characterising by whole of technical, technological, ecological, economical and institutional changes. Technical changes connected to modernisation of vessels and fishing equipment. Fleet development is treating not only as rising of number of vessels, but also as matching of fleet capacity with state of fish sources. Technological changes of maritime fishery conditioned by use of new organisational principles. Instability of fish sources prompts fishing of new kinds of fish and fishing in non-traditional regions and odd weather conditions. Economic changes related to this, that catch and consumption of fish and other marine products is growing. Start to act new economic conditions, which prompts responsible fishery. It's seeking to avoid to big fishing capacity. [Text from author]Monitoring and analysing of fisheries activity gives possibility to reach economical aims. Tourism and recreation activities give more and more income. The most important changes are connected to stiffening ecological requirements of marine mining and transport, necessity to reclaim technique and technology of safeguard from pollutions, its pickup and utilisation, rising of sanctions for polluting of surround. Institutional changes of maritime fishery are forming by general tendencies of World economy globalisation, internationalisation, democratisation, self-management and sustainable development. [Text from author]
- Ekonomines kultūros transformacija: ekonomikos stabilizavimo mechanizmas / M. Dapkus. Tiltai. Priedas. 2002, Nr. 10, p. 62-68.
- Ilgalaikės Lietuvos ūkio plėtros socialinės etinės dimensijos / Nijolė Vasiljevienė. Tiltai. Priedas. 2002, Nr. 10, p. 276-291.
