Žemaitijos bajorų etninio tapatumo problema XVI a. pabaigoje - XVII a. pradžioje, imigraciniai procesai

LTPastarųjų metų tyrimai parodė, kad iki pat XVI a. Žemaitijoje išsilaikė užsikonservavę, nors ir šiek tiek pakitę, gentinės epochos lauko socialiniai santykiai, pagrįsti giminystės ryšiais. Tačiau didžiojo kunigaikščio ir seniūnų vykdyta politika keliant į Žemaitiją ne vietinius pareigūnus, dalijant „svetimiesiems" žemes griovė tokią patrikolinę giminės organizaciją. Straipsnyje analizuojama, kaip horizontalių ir vertikalių socialinių ryšių plėtimasis leido „įsilieti" svetimšaliams bajorams į Žemaičių bajorų gimines, ir ar šis procesas turėjo įtakos etninio tapatumo sampratos kitimui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bajorai; Etninis tapatumas; Imigracija; Kultūrinis sąmoningumas; Politinė tauta; Socialinė savimonė; Svetimšaliai; Žemaitija (Samogitia); Cultural awareness; Ethnic identity; Ethnical identity; Foreigners; Immigration; Lithuania; Noblemen; Political nation; Samogitia; Social consciousness.

ENInvestigations of the last year show that stagnant social relations, grounded on tribal-regional and kinship ties, persisted until the 16th century in Samogitia. However, the policy of the Grand Dukes and elders to appoint "strangers" to the most profitable posts in Samogitia, grant them land destroyed this old tribal rule. The aim of the paper is to show how the development of horizontal and vertical social relations allowed noblemen-immigrants to integrate into the community of the local noblemen of Samogitia and whether that process influenced changes in cultural and ethnic awareness and identity. [From the publication]