Grožio vieta kultūros rūbe
LTStraipsnyje nagrinėjamas grožio vaidmuo tampant kultūrai kaip egzistencinei kūrybai. Keliamas kultūros ir natūros sąveikos klausimas. Teigiama, kad grožis paslėptas kultūros klostėse. Pasitelkiama M. K. Sarbievijaus nedarnios dermės (discors concordia) ir darnios nedermės (concors discordia) koncepcija, interpretuojama kultūros tyrimų kontekste, kurį sudaro M. Heideggerio tiesos samprata, P. Ricœuro metaforos tyrinėjimai, a. J. Greimo semiotinė estetika, M. Merleau-Ponty estetinė fenomenologija. Iškeliamos tezės: kultūra ir natūra sutaikomos tik padarius prielaidą, kad jos abi – transcendentinės kūrinijos darnios (gražios) dalys; grožis traktuotinas kaip transcendencijos apvertimas; grožis yra tai, kas verčia naujai interpretuoti gyvenamąją visumą, nors jis pats lieka slaptas egzistencinio atsinaujinimo agentas; grožis, kaip bevietis kultūros agentas, utopizuoja tikrovę kaskart perkeldamas jos įvietinimo ribas; skirties tarp natūros ir kultūros gilinimas išplaukia iš nepaslankios ribos tarp jųdviejų ignoruojant gyvenamosios dermės nedermę; paslanki matumos ir nematumos sąveika žymi kultūros ir natūros paktą egzistenciniame paribyje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Biografija; Egzistencija; Grožis; Istorija; Istorinis įvykis; Kultūra; Beauty; Biography; Culture; Existence; Historical event; History.
ENArticle deals with the role of beauty in the creation of culture. The author raises the question about the interaction between culture and nature. according to the author, beauty has been concealed in the folds of the cultural robe. The author uses the M. K. Sarbievius’ conception of discordant harmony (discors concordia) and harmonious discord (concors discordia) to interpret the cultural research of a. J. Greimas’ semiotic aesthetics, M. Heidegger’s conception of the truth, the P. Ricoeur’s researches of metaphor, M. Merleau-Ponty’s aesthetical phenomenology. The following theses are raised: culture and nature are reconciled only after the presumption that they both are the harmonic (beautiful) parts of a transcendent creation; beauty is an inversion of the transcendent; beauty is what forces anew the interpretation of the life-whole, although it stays a secret agent; while removing the limits of its place, beauty as a-topic cultural agent makes reality u-topic; the deepening difference between nature and culture follows from ignoring the discordance of a living harmony; the mobile interconnection between visible and invisible signifies a pact of culture and nature in the existential border. [From the publication]
- Figurativeness in the sense of distraction (studies by Lithuanian authors ) / Laimutė Monginaitė. Santalka: filosofija, komunikacija. 2017, t. 25, p. 75-84.
- Kultūros studijų idėjos ir vardai Lietuvoje / Tomas Kačerauskas. Problemos. 2011, t. 79, p. 90-102.
- Miesto erdvės ir kultūros naratyvai / Tomas Kačerauskas. Urbanistika ir architektūra. 2011, t. 35, Nr. 2, p. 141-146.
- Moteris utopinėje bendrijoje: vaizdinės kultūros kritika / Tomas Kačerauskas. Filosofija. Sociologija. 2011, t. 22, Nr. 1, p. 23–31.
- Šviesos-spalvų pajautos matmenys / Laima Monginaitė. Filosofija. Sociologija. 2015, t. 26, Nr. 3, p. 184-192.
- Tikrovė ir kūryba : kultūros fenomenologijos metmenys / Tomas Kačerauskas. Vilnius : Technika, 2008. 354 p.
