"Lėtas transkultūrinis tapsmas" ir jo vertės naujausioje lietuvių emigrantų literatūroje

LTStraipsnyje aptariama po 1990 metų rašyta lietuvių emigracinė literatūra, kurios ypač padaugėjo per pastaruosius penketą metų. Remiantis Steno Pultzo Moslundo pasiūlyta skirtingų tarpkultūrinio tapsmo greičių samprata, kuri kvestionuoja pokolonijinėje teorijoje populiarią hibridiškumo ir tapatybės diskursų priešpriešą, lietuvių emigracinė literatūra priskiriama vadinamojo lėto tapsmo literatūrai. Lėto emigracinio tapsmo pobūdis aptariamoje literatūroje sudaro skirtingą greičių skalę – nuo lėčiausio, kai emigranto statusas literatūros tekste beveik nepastebimas arba emigracinis tapsmas lėtinamas vyraujančio tėvynės ilgesio, iki greičiausio, kai svetima kultūra priartėja per mišrią šeimą, vaikus ir intelektualinį įsiliejimą į svetimą kultūrą (pavyzdžiui, per vertimą, kuris reflektuojamas Dalios Staponkutės esė). Greitesnio tapsmo variantu galėtume laikyti ir emigracinės literatūros transformaciją į egzistencinio nomadizmo koncepciją (Valdo Papievio proza). Emigracinio tapsmo greičių variantai išskiriami išryškinant tris distancijos emigracinės tapatybės atžvilgiu tipus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Emigracija; Hibridiškumas; Literatūra; Pokolonijinė teorija; Pokoloninė teorija; Tarpkultūrinio tapsmo greitis; Emigration; Hibridity; Hybridity; Lithuanian literature; Postcolonial theory; Speed of transcultural changes.

ENArticle discusses Lithuanian emigration literature written after 1989 (the proliferation of this type of literature in the last five years is related to the social processes in contemporary Lithuania). It is still popular to define the emigrant consciousness as hybrid in the Western postcolonial theories. The discourse of hybridity (or epiphanic diversity) is opposed to the discourse of identity (oppressive oneness). The author of the article uses the conception of Sten Pultz Moslund which criticizes that kind of opposition and proposes the concept of different speeds of transcultural changes and different types of hybridization. According to this conception, the Lithuanian emigration literature belongs to the type of slow speed of change, or to the literature of organic hybridity. But this kind of literature is not indiscrete. The different speeds of change could be defined in the literature of organic hybridity. One could find the wide scale – from literature of very slow change (the one, where the emigrant situation is merely reflected or the speed is slowed down by the nostalgia for native land) to the literature which already neighbour to the fast speed of change, or intentional hybridity (essay of Dalia Staponkutė). The position of epistemic nomad also could be found in the Lithuanian literature (novels of Valdas Papievis). The variations of different speeds are distinguished according the different types of defamiliarization of the emigration experience. [From the publication]