Kamerinis menas dabarties sociokultūrinėje terpėje

LTXX a. aštuntojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvoje prasidėjo ir tebesitęsia procesai, atspindintys ekonominės ir socialinės sistemos transformacijas. Kultūra imta traktuoti kaip laisvalaikio leidimo forma. Pamirštama subkultūrų egzistavimo realybė ir būtinybė rūpintis inkultūracijos, kultūrinio reliatyvizmo problemomis. Straipsnyje pateikiama sociokultūrinio ugdymo sąvokos samprata: sociokultūrinė veikla – specifinė bendruomenės veiklos sritis, sudaranti palankias sąlygas skirtingos socialinės padėties, tautybių, amžiaus žmonėms realizuoti įvairiomis vertėmis pagrįstus savikūros, visuomeninius, kūrybinius, edukacinius poreikius siekiant sėkmingai integruotis į bendruomenę, įprasminant ją kaip aktyvią pilietinės visuomenės ląstelę. Kultūros ir sociologiniai tyrimai rodo, kad būtina ne tik konstatuoti esamą visuomenės kultūros situaciją, bet ir, pasitelkus mokslo žinias, intensyviau diegti pedagogų auditorijoje kultūrpedagogikos patirtį. Ypač reikšmingas tampa įtaigios meninės kultūros vaidmuo. Pasikeitusios sociokultūrinės situacijos analizė rodo ne tik negatyvius kultūros politikos veiksnius, bet ir susiklostančias kitokias galimybes menui sąveikauti su visuomene. Atsiveria erdvės, kuriose menas gali įtaigiau paliesti žmogaus dvasią, emocijas, kitas pagavas. Tai – kamerinės erdvės regionų miesteliuose esamose muzikos mokyklose, restauruotų dvarų menėse. Jas būtina panaudoti skleidžiant kamerinės muzikos meną, kuris, kaip skambančių garsinių struktūrų, savitas prasmes kuriantis garsynas, erdvinis intelektas gali padėti žmogui patirti ir formuoti žmogaus psichofiziologinį, emocinio intelekto alkį, ratio ugdymo poreikius. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Sociokultūra; Interpretacija; Pedagogika.

ENIn the late 1970s, Lithuania saw the beginning of processes reflecting transformations of the economic and social system that have continued to date. Interpretations of culture as a form of leisure appeared then, forgetting the reality of existence of subcultures and the need for dealing with the problems of inculturisation and cultural relativism. The paper presents the concept of socio-cultural education – the socio-cultural activities as a specific area of a community’s activities that create favourable conditions for people of different social statuses, ethnic groups and ages to fulfil their personal development, social, creative and educational needs, seeking successful and meaningful integration with the community as an active element of civil society. Cultural and sociological studies show that it is necessary not only to state the current situation of society culture but also, with the help of science, to introduce the experience of cultural pedagogics among teachers. The role of suggestive art culture acquires paramount importance. Analysis of the transformed socio-cultural situation indicates both negative culture policy factors and different emerging opportunities for interaction of art with society. Spaces are opening up where art can have a more suggestive influence on human spirit, emotions and other faculties. These are chamber spaces in music schools or halls of restored manors in provincial towns, which need to be used for the spread of chamber music art.