Kelios Lietuvos istorinės geografijos XIII-XIV a. problemos: tarp teorijos ir šaltinių tyrimų praktikos

LTStokojama istorijos šaltinių apie lietuvių gyvenamas vietas, teritorinę-administracinę sandarą ir viso to kaitą maždaug iki Lietuvos krikšto 1387 m. Susiduriame su paradoksu: istorijos šaltiniuose yra veiklūs, valstybingumą kuriantys lietuviai, bet neminimos jų gyvenvietės, sunkiai matyti, kaip valstybės kūrimas skleidžiasi teritorijoje. Ankstyvieji Lietuvos istorinės geografijos šaltiniai gana klastingi, kadangi XIII a. staiga didžiulę reikšmę įgyja valstybės pakraštyje buvęs Naugardukas, Gardinas ir kt. Rusų, vėliau ir baltarusių istorikai juos įvardina neabejotinais lietuvių valstybingumo centrais su karaliaus Mindaugo sostine Naugarduku. Tai yra klasikinis klaidingai interpretuojamų šaltinių pavyzdys. Lietuviškieji valstybingumo centrai buvo ne ankstyvuosiuose rusiškuose lietuvių aneksuose, dėl kurių užvaldymo teko kariauti su stipriais kaimynais, o etninėje Lietuvoje. Tačiau apie tokį centrą šaltiniai nutyli. Todėl svarbu rasti teisingus metodu, kurių pagalba galima identifikuoti netiesiogiai gerokai vėliau minimas vietoves etninėje Lietuvoje. Straipsnyje pateiktos kai kurios metodikos gairės, kaip ieškoti „pasislėpusių“ istorinės geografijos duomenų, kaip iš jų gauti informaciją ir įvertinti jos patikimumą (aptartas retrospektyvinės rekonstrukcijos metodo taikymas, analogų paieška, geografijos faktų kaitos problema). Istorinės geografijos faktai leidžia teigti, kad tik nuo XIV a. antrosios pusės masiškiau minėti pradėtos stambios Lietuvos gyvenvietės ir didžiojo kunigaikščio kiemai, nuo seno egzistavo bendrame Lietuvos gyvenviečių tinkle.Reikšminiai žodžiai: Istorinė geografija; Lietuvos istorija; Lietuvos istorinės geografija; Praktika; Problemos; Teorijos; Tyrimo metodai; Tyrimų šaltiniai; Viduramžiai; Vietovės; 13 amžius; 14 amžius; 13 amžius; 14 amžius; Šaltinių tyrimai; Historical geography; History XIII-XIV c.; Lithuanian historical geography; Lithuanian history; Middle Ages; Practice; Problems; Research methods; Research sources; Sources of research; Theory; XIII-XIV century.

ENThere is a lack of historical sources when it comes to where Lithuanians lived, the territorial-administrative structure and how it all changed until the baptism of Lithuania in 1387. We face a paradox: historical sources show active Lithuanians who create statehood, but they do not mention their living spaces; it is difficult to see how the creation of the state was spreading in the territory. Early sources of Lithuanian historical geography are not always good indicators, since Naugardukas, Grodno and other cities on the outskirts of the state suddenly acquire great importance in the 13th century. Russian, later Belarusian historians identify them as definite centres of Lithuanian statehood with King Mindaugas' capital Naugardukas. This is a classic example of false interpretation when it comes to historical sources. The Lithuanian centres of statehood were not in the early Russian annexes of the Lithuanians, for which the war had to be fought with the strong neighbours, but in ethnic Lithuania. However, the sources are silent when it comes to such a centre. Therefore, it is important to find the correct methods which make it possible to identify locations in the ethnic Lithuania that are indirectly mentioned a lot later. The paper provides some guidelines for how to search for "hidden" historical geographic data, how to obtain information from them and evaluate its reliability (the use of retrospective reconstruction method, analogue search, geographic factual change problem are discussed). The facts of historical geography suggest that the large Lithuanian settlements and the Grand Dukes' courtyards that were mentioned more frequently since the second half of the 14th century existed in the network of Lithuanian settlements since ancient times.

• Etnologija / Ethnology
• Istorija / History