Lietuvių nacionalinė XIX amžiaus ideologija ir Lietuvos istorijos problemos po 1990 metų : nacionalinis lietuvių judėjimas ir nacionalinės istoriografijos atsiradimas

LTStraipsnyje nagrinėjama lietuvių tautinės ideologijos ir kultūros pokyčiai po 1990 metų. Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę keletą metų buvo plėtojama 1918-1940 m. Lietuvos Respublikos metais sukurta tautinės istorijos samprata. Vykstant globalizacijos ir eurointegracijos procesams Lietuvos istoriografijoje pradėjo formuotis liberaliosios ideologijos kanonai ir naujos istorinės temos: Vilniaus miesto istorija, Holokaustas Lietuvoje 1941-1944 metais, Lietuvos istorija Europos civilizacijos kontekste. Autorius pažymi, kad per daugiau nei 15 metų akademinė lietuvių istoriografija peržengė tautinio istorinio diskurso ribas ir tapo bendrosios Europos istorijos dalimi. Kita vertus, naujojo lietuvių tapatumo formavimosi procesuose XXI amžiuje istorija atlieka svarbų, bet ne pagrindinį, vaidmenį. Straipsnio autorius pažymi, kad šalies politiniam elitui istorijos discipliną, kaip tautą konsoliduojančią, atsveria ekonominiai ir pragmatiniai interesai Europos Sąjungos bendrijoje. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Lietuvių XIX nacionalinė ideologija; Lithuanian historiography; National Lithuanian ideology of 19th century.

ENThe article examines changes in the Lithuanian national ideology and culture after 1990. When the independence of Lithuania was restored, the conception of ethnic history created in 1918-1940 was developed for several years. However, under the influence of the processes of globalisation and European integration, the canons of the liberal ideology and new historical topics emerged in the Lithuanian historiography: the history of Vilnius city, the Holocaust in Lithuania in 1941-1944, and the history of Lithuania in the context of the European civilisation. The author notes that, during the last 15 years, the academic historiography of Lithuania has crossed the boundaries of the national discourse and became part of the general European history. On the other hand, history performs an important, albeit not the main, role in the processes of the formation of the new Lithuanian identity in the 21st century. The author of the article notes that the country’s political elites find the economic and pragmatic interests in the European Union’s community more important than history for the consolidation of the nation.

• Holokaustas ir lietuvių istorinė sąmonė / Vytautas Berenis. Politologija. 2000, Nr. 3 (19), p. 3-24.
• Jörno Rüseno istorinės kultūros studijų teorinės idėjos / Zenonas Norkus. Problemos. 2005, t. 67, p. 33-47.
• Lietuvos europėjimo keliais : istorinės studijos / Edvardas Gudavičius ; sudarė Rimvydas Petrauskas, Alfredas Bumblauskas. Vilnius : Aidai, 2002. 384 p.
• Lietuvos žydų žudynių byla : dokumentų ir straipsnių rinkinys / sudarė Alfonsas Eidintas. Vilnius : Vaga, 2001. 823 p.
• Nuo amžių slenksčio : naujausia Lietuvos XIX amžiaus istoriografija / Egidijus Aleksandravičius, Antanas Kulakauskas. Darbai ir dienos. 2001, t. 28, p. 7-31.
• Senasis Vilnius tautų istorinės sąmonės perspektyvose / Alfredas Bumblauskas. Lietuvos istorijos studijos 2000, t. 8, p. 20-39.
• Vokiečių okupuota Lietuva (1941-1944) / Arūnas Bubnys. Vilnius : Mintis, 1998. 606 p.