Horinzontalusis ir vertikalusis kalbos kontinuumo skaidumas : XXI amžiaus kalbėjimo variantai paprastojo kalbos vertintojo požiūriu

LTKiekvienos kalbos reprezentacinių sistemų kiekis ir įvairovė iš esmės parodo tos kalbos tyrimų išsamumą ir teorinius tyrėjų prioritetus. Įteisinti mokslinėje tradicijoje teoriniai imperatyvai yra kalbėjimo variantų skyrimo ir jų mokslinio tyrimo sąlyga. Bet kokiu atveju tyrėjas skiria variantus tik vadovaudamasis objektyviais raiškos požymiais. Kitaip yra su paprastuoju kalbos bendruomenės nariu. Jo kalbėjimo variantų (atmainų) taksonomija, padedanti orientuotis holistinėje tautinės kalbos erdvėje nebūtinai argumentuojama kalbos faktu, t. y. objektyviu raiškos skirtumu. Šiame straipsnyje bandoma tipologizuoti paprastųjų kalbos bendruomenės narių vardijamus kalbėjimo variantus, įvertinant jų (ne)atitartį mokslinėse paradigmose tyrėjų išskiriamiems geolingvistiniams ir sociolingvistiniams kalbos variantams. Tiriamoji medžiaga gauta vykdant parengiamuosius mokslinio projekto „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai“, skirto lietuvių kalbos atmainų prestižiškumui, kalbos idealams, kalbos ideologijoms ir pan. tirti, darbus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Deskriptorius; Geolingvistika; Kalbos kontinuumas; Liaudies lingvistika; Paprastasis kalbos bendruomenės narys; Sociolektai; Sociolingvistika; Suvokimo izoglosės; Tarmė; Vardas; Descriptor; Dialect; Folk linguistics; Geolonguistics; Language continuum; Name; Perceptual isoglosses; Regular member of language community; Sociolects; Sociolinguistics.

ENThe quantity and variety of representative systems of each language reveal the particularity of researches of that language and theoretic priorities of the researchers. Theoretical imperatives which are valid in scientific tradition are a condition for the separation of language variants and their scientific analysis. In any case, researches distinguish between variants according to objective expressive means. It is different with a simple member of the language community. The taxonomy of his/her language variants which helps to orient oneself in a holistic space of a national language is not necessarily based on the fact of the language, i.e. an objective difference of expression. The article intends to make a typology of language variants indicated by simple members of the language community by evaluating their (mis)pronunciation in geolinguistic and sociolinguistic language variants distinguished by the researchers in scientific paradigms. Research material was collected while performing preliminary work of the scientific project “Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai” which was intended for the analysis of the variant of the Lithuanian language regarding the prestige, ideals and ideologies of the language and etc.