LDK paveldas ir nacionalinio tapatumo problema
LTStraipsnyje svarstoma kokį vaidmenį Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas gali suvaidinti naujojo lietuviškojo tapatumo konstravime. Autorius pastebi susidomėjimą LDK tradicija šiuolaikinio Lietuvos politinio ir kultūrinio gyvenimo erdvėje bei sieja tai su tradicinio lietuviškojo tapatumo irimu ir bandymu kurti naujas tapatumo konfigūracijas. Autoriaus manymu LDK paveldas gali būti svarbus lietuvių ir kaimyninių tautų integracijos aspektas. Nors geopolitinė Lvovo-Gardino-Vilniaus ašis dar nevirto Kijevo, Minsko, Vilniaus demokratine erdve, tačiau šis istorinis regionas turi vystytis istorinės tapatybės rėmuose. LDK valstybės arba regiono geopolitinis projektas – tai galimybė suartėti su istoriškai kaimyninėmis tautomis, nepaisant skirtingo ekonominio išsivystymo, politinės orientacijos ir tautinio mentaliteto. LDK paveldo aktualizacija taip pat yra glaudžiai susijusi su „pilietinės visuomenės“ kūrimo principais, kurie po truputį įsigalėja postkomunistinėse Rytų ir Vidurio Europos valstybėse. Tai savotiška politinio liberalizmo atmaina, deklaruojanti atskirų socialinių grupių, mažinant valstybės vaidmenį socialinėje erdvėje, interesus. Šiame kontekste LDK istorinis palikimas gali būti vertinamas kaip krašto pilietinės tradicijos šaltinis.Reikšminiai žodžiai: Paveldas; Kultūra; Tapatumas; Pilietinė visuomenė.
ENThe article discusses the role of heritage of the Grand Duchy of Lithuania in structuring of the new Lithuanian identity. The Author notes the interest in traditions of the Grand Duchy of Lithuania within the environment of the modern political and cultural life of Lithuania and relates this with the decay of the traditional Lithuanian identity and attempts to create new identity configurations. According to the author the heritage of the Grand Duchy of Lithuania can be an important aspect of integration of Lithuanians and the neighbouring nations. Although the geopolitical axis of Lviv – Hrodna – Vilnius has not still become a democratic space of Kiev, Minsk and Vilnius, the said historical region must develop in the framework of the historical identity. The geopolitical project of the state or region of the Grand Duchy of Lithuania is a possibility to get close to the historically neighbouring nations, despite the different economic development, political orientation and the national mentality. The actualization of the heritage of the Grand Duchy of Lithuania is also closely related to the principles of creation of the “civil society”, which gradually entrench in the post-communist states of the Eastern and Middle Europe. That is a type of political liberalism, declaring the interests of individual social groups, reducing the role of the state in the social environment. In this context the historical heritage of the Grand Duchy of Lithuania can be valued as a source of the civil tradition of the area.
- Istorija ir pilietinė visuomenė / Darius Kuolys. Kultūros barai. 2005, Nr. 10, p. 2-5.
- Lojalumų krizė : Lietuvos bajorų politinės sąmonės transformacija 1795-1831 metais / Halina Beresnevičiūtė-Nosálová. Vilnius : Vaga, 2001. 238 p.
- Naujos tapatybės paieškos, arba kodėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės regiono idėja tampa vis patrauklesnė / Virginijus Savukynas. Kultūros barai. 2005, Nr. 10, p. 6-11.
- Šiuolaikinai dzūkai ir suvalkiečiai / Vida Savoniakaitė. Lietuvos kultūra. Dzūkijos ir Suvalkijos papročiai / sudarytojas Žilvytis Šaknys. Vilnius: LII leidykla, 2009. P. 153-188.
