Etnografinio metodo taikymas sociolingvistiniuose (jaunimo kalbos) tyrimuose

LTLietuvių sociolingvistikoje etnografinis metodas yra naujovė, išsamių etnografinių tyrimų neturime. Vienas pagrindinių iš straipsnio tikslų yra supažindinti skaitytoją su etnografiniu metodu, parodyti, kodėl metodą verta taikyti kalbiniuose tyrimuose ir kaip šis metodas praturtina kalbinės medžiagos analizę. Taikant etnografinį metodą, galima ne tik perteikti tam tikros bendruomenės kalbinių variantų pasiskirstymo vaizdą, bet ir nusakyti socialinę reikšmę, kuri tiems variantams yra suteikiama. Etnografinio metodo atveju vadovaujamasi ne iš anksto numanomomis socialinėmis reikšmėmis, o tomis, kurios yra reikšmingos patiems informantams. Nors etnografiniai tyrimai dažnai laikomi atvejo studijomis, visgi gerai sukonstruoto ir atlikto etnografinio tyrimo rezultatai yra patikimi. Etnografiniu metodu gautas socialines kategorijas ir socialines reikšmes galima patikrinti taikant kitus metodus, pavyzdžiui, kaukės testo metodą. Remiantis sociolingvistikos bangų teorija, straipsnyje aiškinama, kaip ir kodėl etnografinis metodas pradėtas taikyti sociolingvistiniuose tyrimuose. Pirmajai sociolingvistikos bangai priklausančių tyrimų duomenys buvo renkami taikant apklausas ir kitus kiekybinius metodus. Pirmosios sociolingvistikos bangos tyrimų rezultatai atskleidė ryšį tarp kalbinių variantų ir tradicinių socialinių kategorijų – socialinės klasės, amžiaus, lyties ir tautybės. Tačiau kiekybiniais sociolingvistiniais metodais gautų rezultatų neužteko norint paaiškinti, kokie socialiniai veiksniai lemia kalbos pokyčius ir kalbinę įvairovę.Taigi reikia keisti tyrimų metodiką, taikyti tokius metodus, kuriais būtų galima gauti ne tik kalbinės medžiagos, bet ir ištirti socialinį bendruomenės gyvenimą. Tad antrosios sociolingvistikos bangos tyrimuose pradėtas taikyti etnografinis metodas. Pirmosios ir antrosios bangos tyrimus skiria metodika (kiekybinius metodus keičia kokybiniai – etnografija), tačiau atskaitos taškas lieka dialektologinis – kaip kalbinė įvairovė atspindi socialines kategorijas (socialinius sluoksnius, lytį, amžių ir t. t.). Trečiosios bangos tyrimuose kinta atskaitos taškas – dialektologinį požiūrį keičia stilistinės praktikos požiūris, tiriamas bet koks kalbinis požymis, kuris yra socialiai reikšmingas tiriamoje bendruomenėje. Straipsnyje aptariamos pagrindinės etnografinio metodo sudedamosios dalys: stebėjimas dalyvaujant, stebėjimo užrašai, etnografinis interviu ir kiti interviu tipai. Taip pat pateikiami keletas naudingų patarimų mokslininkams, planuojantiems taikyti etnografinį metodą savo tyrimuose. Straipsnyje daugiausia remiamasi etnografiniais jaunimo kalbos tyrimų pavyzdžiais, tarp jų ir vienu iš pirmųjų Lietuvos sociolingvistinių etnografinių tyrimų, atliktu straipsnio autorės. Tačiau iškeliamos problemos ir pateikiami jų sprendimo būdai gali praversti ir tiems, kurie pasirinks kitokį tyrimo objektą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etnografija; Etnografinis interviu; Etnografinis stebėjimas; Jaunimo kalba; Metodika; Sociolingvistiniai tyrimai; Sociolingvistinių tyrimų metodika; Stebėjimas dalyvaujant; Stebėjimo užrašai; Ethnographic interview; Ethnographic observation; Ethnography; Etnographic interview; Etnography; Methodology; Methodology of sociolinguistic research; Methods of sociolinguistic research; Observational notes; Observational participation; Sociolinguistic Research; Youth language.

ENIn Lithuanian sociolinguistics ethnography is a new method; there are no comprehensive ethnographic studies. The main purpose of this paper is to introduce the reader to ethnography and to show why it is important to include ethnography in linguistic studies and how this method can - enrich the analysis of linguistic material. When applying the ethnographic method it is not only possible to provide a picture of the distribution of linguistic variables in the community, but also to discover the social meaning which is associated with those variables. What is unique about ethnography is that it allows the scientist to discover social meanings instead of presupposing them and to examine the construction and organization of the social meaning of linguistic variables. Even though ethnographic studies are often treated as case studies, the results of a well-constructed ethnographic study are reliable and replicable, for instance, the ethnographically discovered social categories and social meanings, associated with them, can be tested in a different community with a help of match-guise technique. Following the sociolinguistic wave theory, I explain how and why ethnography has been employed in sociolinguistic studies. The studies in the first sociolinguistic wave applied survey and quantitative methods to examine the relation between linguistic variation and the traditional social categories – class, age, sex, and ethnicity. However, the quantitative methods were not sufficient enough in explaining which social mechanisms caused linguistic variation.Studies in the second wave employed ethnography in order to find the relation between linguistic variation and locally determined social categories. Studies in the third wave departed from the dialect-based approach of the first two waves, employed stylistic practice approach and examined any linguistic material that is socially meaningful in the community. I also discuss the main aspects of ethnographic method: participant observation, fieldnotes, ethnographic interview and other types of interviews. I come in with advice for researchers who plan to use ethnography in their research. The examples of ethnographic studies that I’m using in my paper are mostly taken from studies of youth language, one of them being my study which is one of the first Lithuanian sociolinguistic ethnographic studies. Nevertheless, the paper can also be useful to any researcher who is willing to conduct an ethnographic sociolinguistic study. [From the publication]