Lietuvos pilietinės visuomenės galia ir jos ribos

LTStraipsnyje aiškinamasi, kokios prielaidos formuoti pilietinės visuomenės galią ir jos ribas egzistuoja šiandieninėje Lietuvoje. Nemaža dalis Vidurio ir Rytų Europos pilietinės visuomenės tyrimų siekia nustatyti autentiškus pilietinės visuomenės bruožus, būdingus šiam regionui. Pilietinės visuomenės tyrėjai pastebi, jog posovietinės pilietinės visuomenės formuojasi kitame kontekste ir čia randasi savitų problemų, kurių svarbiausia – suformuoti, pagrįsti ir įteisinti pilietinės visuomenės galių ribas. Lietuva, kaip ir kitos posovietinės šalys, neturėjo galimybės formuoti pilietinės veiklos tradicijų įprastu būdu. Kita vertus, atkūrus nepriklausomybę šalis galėjo kurti naują visuomenę – pagal pačių išsikeltus prioritetus ir siekius. Mokslininkai jau svarsto, kas, kaip ir kodėl nulėmė, kad Lietuvoje pilietinė visuomenė taip ir netapo įgalinta. Nesigilinant į priežastis, sukėlusias esamą situaciją, ne mažiau įdomu panagrinėti nūdienos pilietinės visuomenės galią ir jos ribas, ieškoti atsakymo į klausimus – kiek ir kaip pilietinė visuomenė sugeba išsikovoti galių ar net jas padidinti? Pilietinė visuomenė skirtingose šalyse gali skirtis dydžiu, turiniu, forma, stiprumu, aktyvumu, dėl ko atitinkamai skirsis ir jos galia bei tos galios ribos. Pilietinės visuomenės galia ir jos ribos yra dinamiškas darinys, kuris negali būti priimamas kaip baigtinis, nes situacija bet kuriuo metu gali keistis. Net jei galia yra suvaržyta, aktyvi piliečių veikla gali ją padidinti ir atvirkščiai – jei piliečiai veikia pasyviai ir neatstovauja savų interesų, šie nėra apginami.Reikšminiai žodžiai: Pilietinė visuomenė; Pilietinis aktyvumas; Civil society; Civic participation.

ENCivil society can be easily defined when it comes to an institutionalized part of it, i.e., by analyzing formal civil society organizations, finding out what they can do, what and how they do it, and what their binding interactions with government and business as well as their governing structure are. In other words, civil society can be defined by clear laws which determine its boundaries and the possibilities of their formation. Meanwhile, problems arise when trying to discuss informal civil society's contribution to the formation of civil society's boundaries. How do the groups of non-institutionalized civil society function? What structure is there between them and their relations with government and business? How do they contribute to the formation of boundaries? The aim of the article is to discuss the preconditions shaping the boundaries of civil society in the Lithuania of the recent past. It is believed that civil society is both a cooperative solidarity and a cooperation area (Tocquevillc 1996, Putnam 2001, Seligman 2004), and that civil society becomes an arena of conflict by having opinions and ideas of pluralism and diversity (Walzer 1998, Keane 1998; Kubik 2006). During interaction, citizens have an opportunity not only to declare, but also to give meaning to specific targets and to form a number of expectations. Success or failures of civil society participants as well as legitimized or delegitimized goals help to define the boundaries of civil society. By studying the specific strategies and activities of citizens in accordance with the details of the context, we can get a clearer image of the boundaries of civil society. [From the publication]