Constructing Lithuania: ethnic mapping in tsarist Russia, ca. 1800-1914 : disertacija

• Stockholm studies in history; 91
• Södertörn doctoral dissertations; 21

LTDarbe analizuojamas žemėlapių naudojimas ir jų svarba konstruojant Lietuvos etnines / nacionalines teritorijas iki 1914 m. Autorius didžiausią dėmesį sukoncentruoja į du procesus, t. y. į laipsnišką Lietuvos etninės erdvės žemėlapiuose formavimąsi bei jo transformaciją iš etnografinės koncepcijos iki etninės ir nacionalinės teritorijos. Aiškiausias lietuvių nuo jų etninės teritorijos atskyrimas pasijuto po 1863–1864 m. sukilimo. Tuo metu išplito propagandinė etninė kartografija, kurios pagrindinis tikslas buvo vakarinių pasienio ruožų rusifikacija ir depolonizacija. Lietuvos nacionalistams Rusijos imperijos žemėlapiai ir jų duomenys buvo kaip pradžios taškas, nuo kurio jie kūrė savo kartografinius atsiliepimus, nukreiptus prieš Rusijos ir Lenkijos požiūrį. Lietuvos žemėlapių unikalumas buvo tas, kad nors jie pretendavo atvaizduoti etnografinę arba etnolingvistinę Lietuvos teritoriją, jie vis dėlto apibrėžė Lietuvą geopolitiniu požiūriu. Šiame tyrime naudojami metodai gali būti naudojami ir kitame kontekste atliekant panašaus pobūdžio etninių grupių tyrimus, tokiu būdu atrandant galimybę geriau suvokti tam tikrų teritorinių konstrukcijų evoliuciją, teritorinius konfliktus, ginčus dėl sienų ir t. t. Nors šioje srityje dar reikia įdėti nemažai darbo, tačiau šis tyrimas demonstruoja, kaip kartografijos istorijos, istorinės geografijos ir kitų susijusių disciplinų samplaika pasiūlo istorikui naują praeities supratimo kelią.Reikšminiai žodžiai: The Russian Empire; Lithuania; Western provinces; Ethnography; Ethnic Mapping; Cartography; Nationalism; 19th century.

ENThe work analyses the use of maps and their significance in constructing ethnic/national territories of Lithuania before 1914. The author focuses on two processes: gradual formation of Lithuanian ethnic space in the maps and its transformation from ethnographic conception to ethnic and national territory. The clearest distinction of Lithuanians from their ethnic territory was felt after the Uprising of 1863-1864. At that time propaganda ethnic cartography was spread with the main purpose of Russification and de-Polonisation of the western borderlands. For Lithuanian nationalists the maps of the Russian Empire and their data were the starting point for creating cartographic comments directed against the attitudes of Russia and Poland. The uniqueness of Lithuanian maps was the fact that although they claimed to depict the ethnographic or ethnolinguistic territory of Lithuania, they defined Lithuania geopolitically. The methods used in this research may also be used in another context carrying out the studies of similar ethnic groups, thus discovering the possibility to better understand the evolution of certain territorial constructions, territorial conflicts, disputes regarding the borders, etc. Although a lot of work is still required in this field, the present research demonstrates how the combination of history of cartography, historic geography and other related subjects offer a new path to understanding the past to a historian.