Bjaurumo estetikos paribiuose

LTLiteratūrinės kalbos etiketas kinta. Nyksta draudimo linija, nepraleidusį į viešąją apyvartą nešvankių žodžių. Normatyvinė literatūrinė kalba deformuojama rusiškų ir angliškų keiksmažodžių, lagerinio slengo, blevyzgų įsrovomis. Literatūra nėra padoraus elgesio ir mandagaus kalbėjimo vadovėlis. Ji atvira visiems kalbos semantiniams vienetams ir visoms tonacijoms. Ar vulgariojo žodyno kolonijos nūdienos kūriniuose yra estetiškai pagrįstos, ar tėra tik mados dalykas, tai kritikos klausimas, o ne moralinės didaktikos objektas. Lietuvoje kalbinės elgsenos pokyčius lėmė politinės santvarkos kaita, aštri socialinė diferenciacija ir literatūrinių kartų ginčas. Bjaurumo kategorija įteisina mene daugybę daiktų, įvykių, išgyvenimų, kurie neišsitenka grožio ir gėrio tapatybėje. Ar menas, išplėtęs savo objektą toli anapus grožio teritorijos, pagal bjaurumo indeksą nepertvarko ir savo raiškos būdo? Jaunieji menininkai, „seksualinės revoliucijos“ vaikai, ėmė kurti „ars erotica“, kurio vengė krikščioniškoji Vakarų kultūra. Nuogi kūnai ekrane, vitališkas šėlsmas, erotikos pirmapradiškumas jaunajai menininkų kartai atrodė paskutinė tiesos instancija, trupinanti visuomenės davatkiškumą. Bjaurumo konvencija, perimta naujųjų meno srovių (ekspresionizmas, Neue Sachlichkeit, Arte Povera, Art Brute), įteisino stebėjimą iš arti, tiesioginį vaizdavimą. Bjaurumo estetika 20-ojo amžiaus prozoje atgaivino natūralizmo motyvus ir stilistiką, atmieštą ekspresionizmo ir siurrealizmo pamokomis. Šiuolaikinės literatūros kūrinys gimsta kaip skirtingų kalbos, stiliaus ir žanro kanonų sintezė. Tad kyla klausimas, ar ilgai tęsis bjaurumo estetikos invazija, prasidėjusi Lietuvoje prieš gerą dešimtmetį.Reikšminiai žodžiai: Bjaurumas; Bjaurumo estetika; Dailė; Erotika; Estetinis vertinimas; Grožis; Keiksmažodžiai; Literatūra; Literatūrinė kalba; Menas; Vertybės; Aesthetic estimation; Aesthetik of ...; Art; Beauty; Erotic; Literary speech; Literature; Swear-words; Ugliness; Values; Work of art.