Dienoraštis - pokalbis su savimi ir istorija

LTStraipsnyje aptariamas dienoraščio žanras 20-ojo amžiaus lietuvių literatūroje. Modernaus meno kūrėjui anksčiau ar vėliau iškyla jo paties identiteto problema – kas gi aš esu begalinių transformacijų tėkmėje. Tada modernus autorius imasi rašyti dienoraštį. Dienoraščiai – istorijos atminties protokolai – išsaugo pralekiančio laiko alsavimą, gyvenimo būdo koloritą. Kuo daugiau viena ar kita epocha palieka dienoraštinių užrašų, tuo ryškiau ji matoma. Pasiryžęs tapti istorijos metraštininku, dienoraščio autorius jaučiasi esąs tik liudininkas. Kas kita vidinio atsivėrimo dienoraščiai, pagrįsti autoanalize, kuri nuo romantizmo laikų tapo meninės literatūros šaltiniu ir instrumentu. Vieni autoriai savo dienoraštinių užrašų bloknotus leidžia skaityti tik praslinkus po jų mirties 20 metų. Kiti skuba juos skelbti dar pačiame savo šlovės zenite. Rašytojų dienoraščiai, maišydami psichologinę autentiką su idealinių vertybių atšvaitais, pasigėrėjimo savimi pozas su kritiškomis būties refleksijomis, aštriadantį aplinkos stebėjimą su poetiškumo protrūkiais, atveria kuriančios asmenybės tapsmą. Dienoraštis – mažiausiai reglamentuotas rašymas – skirtingose kultūrose klostosi pagal skirtingas moralės ir stilistikos normas. Vienur dienoraštis yra beveik privalomas dalykas nuo pat vaikystės, kitur didžiai pavojingas užsiėmimas. Išlikę tik keli lietuviški dienoraščiai, rašyti II-ojo Pasaulinio karo metais. Jono Meko 1940–1944 metų užrašai dūli Biržų žemėje, užkasti bėgant nuo bolševikų. A. Nyka-Niliūnas, rašydamas dienoraštį, nuolat tramdė save – nelįsti per daug į išorinius įvykius; J. Savickis aštriu prozininko žvilgsniu stebi viską, kas vyksta aplinkui. Taip Lietuvoje dienoraštis tampa savarankiška meninės literatūros forma.Reikšminiai žodžiai: Alfonsas Nyka-Niliūnas; Dienoraštis; Dienoraščiai; Jurgis Savickis; Lietuvių išeivijos literatūra; Modernizmas; Alfonsas Nyka-Niliūnas; Diaries; Diary; Jurgis Savickis; Lithuanian exile literature; Modernism.