The Concept of domestic violence in Lithuania and the aspect of gender from the perspective of international law

LTŠiame straipsnyje apžvelgiami probleminiai klausimai, apibrėžiant smurto šeimoje ar artimoje aplinkoje (angl. domestic violence) sąvoką Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme, atsižvelgiant į tarptautinę teisę ir gilinantis į lyties aspekto reikšmę. Straipsnyje bandoma atskirti sąvokas „smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris“ ir „smurtas prieš moteris lyties pagrindu“. Autorė nagrinėja praktiką pagal Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (toliau – CEDAW konvencija), kuri nustato valstybės pareigas šiuo atžvilgiu. Konvencijos kontekste sąvokos praktiškai neatsiejamos, kadangi Konvencija skirta kovoti su diskriminacija, o smurtas lyties pagrindu (įskaitant smurtą šeimoje) yra viena jo formų. Valstybės taip pat kartais (tačiau ne visada) pripažįstamos pažeidžiančios Konvencijos 5 straipsnį dėl lyčių vaidmenų stereotipų, pavyzdžiui, kai nacionaliniai teismai, atsisakydami priimti nutartį dėl pareiškėjos apsaugos, remiasi siaura ir stereotipine smurto artimoje aplinkoje samprata, taiko nelanksčius ir griežtus įrodinėjimo standartus. Be to, byloje Opuz v. Turkey Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) pirmą kartą tokių bylų kategorijoje nustatė Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsnio (draudimo diskriminuoti) pažeidimą. EŽTT sutiko, kad pareiškėja įrodė, jog dėl netyčinio valstybės institucijų pasyvumo egzistavo ne tik 2 straipsnio (teisė į gyvybę) ir 3 straipsnio (nežmoniško ir žeminančio elgesio uždraudimas), bet ir 14 straipsnio pažeidimas – taigi, diskriminavimas dėl lyties. Teismas rėmėsi statistika, pagal kurią smurtą dažniau patirdavo moterys nei vyrai.Pažymėtina, kad statistiniai duomenys buvo pateikti nevyriausybinių organizacijų, buvo netikslūs, o šiuo metu apie Lietuvą pateikiami smurto prieš moteris skaičiai yra didžiausi ES ir netgi galimai didesni, nei buvo pateikti apie Turkiją. Nagrinėdama Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo atitiktį tarptautinei teisei, autorė teigia, kad sąvoka „smurtas artimoje aplinkoje“ įstatyme gali būti neutrali lyties aspektu. Tai yra siūloma ir 2011 m. Europos Tarybos konvencijoje dėl prevencijos ir kovos su smurtu prieš moteris ir smurto šeimoje (Stambulo konvencija), kuri atsieja „smurto artimoje aplinkoje“ ir „smurto lyties pagrindu“ sąvokas. Tačiau norint sėkmingai kovoti su smurtu lyties pagrindu artimoje aplinkoje, turi būti numatytos priemonės, kuriomis siekiama kovoti su tokiais lyties stereotipais ir tradiciniais požiūriais, pagal kuriuos viena lytis laikoma pranašesne už kitą. Priešingu atveju, valstybės institucijoms nepavykus apginti moters, patyrusios smurtą artimoje aplinkoje, teisių, valstybė bus pripažinta ne tik pažeidusi savo pareigas konkrečioje byloje dėl smurto artimoje aplinkoje (šeimoje), bet ir nedėjusi pastangų apginti nuo smurto lyties pagrindu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Smurtas šeimoje; Smurtas artimoje aplinkoje; Smurtas lyties pagrindu; Smurtas dėl lyties; Smurtas prieš moteris; Moterų teisės; Domestic violence; Gender-based violence; Women rights; Concept of domestic violence; Presumption of innocence; Property rights.

ENThis article analyses the problems of defining the concept of domestic violence in Lithuania from the perspective of international law, focusing on the problem of delimitation of domestic violence and gender-based violence against women. The article provides an analysis of the concept of domestic violence under international legal documents (UN and CoE Conventions), and in relevant Case Law and the Lithuanian national legislation: i.e. the recently adopted Law on Protection Against Domestic Violence, which entered into force on 15 December 2011. The paper provides an assessment of the national law in consideration of international law. The author considers whether the law could and should be completely gender-neutral (the model chosen now in Lithuania). In addition, the need to consider the perpetrator’s rights (property interests, presumption of innocence, and victim’s opposition to criminal sanction) is analysed in the context of the relevant international human rights cases. [From the publication]