Urban development in Vilnius during the Second World War

LTStraipsnyje atkuriama Vilniaus miesto pertvarkymo istorija Antrojo pasaulinio karo (toliau - II PK) metu, ieškant reprezentacinės urbanistikos pavyzdžių. Reprezentacine urbanistika čia vadinama priemonių, kurias valdžia taiko siekdama priartinti miesto tapatybę vyraujančiai politinei ideologijai, visuma. Šios priemonės apima tiek urbanistinius-architektūrinius (pvz., aikščių rekonstrukcija, monumentų statyba), tiek simbolinius-dekoratyvinius miesto keitimo būdus (pvz., gatvių pavadinimai, valstybės simbolių vartojimas). Visi didesni urbanistiniai miesto pertvarkymai ir projektai II PK metu buvo rengiami Vilniaus miesto statybos valdyboje. Skirtingi politiniai režimai įtraukdavo ją į savo administracinę sistemą nekeisdami nei darbuotojų, nei vadovo – vyriausiojo inžinieriaus Vytauto Landsbergio-Žemkalnio. Dėl profesionalių architektų bei urbanistų stygiaus 1939 m. naujoji Statybos valdyba perėmė 1936 m. įkurto Miesto urbanistikos biuro darbuotojus. Dauguma jų buvo Varšuvos Technikos universiteto – svarbiausios architektūros mokyklos to meto Lenkijoje – absolventai. Tos pačios architektų komandos darbas sąlygojo reikšmingiausių urbanistinių Vilniaus projektų tęstinumą: Vilniaus generalinis planas ir Katedros aikštės rekonstrukcija buvo pradėti dar prieš karą, o užbaigti nacių laikais, 1941-1943 metais. Šių, reprezentacine prasme pačių svarbiausių, urbanistinių objektų pertvarkymo istorija, vykusi skirtingų, viena kitos atžvilgiu priešiškai nusiteikusių politinių jėgų valdymo laikotarpiu, pavertė II PK Vilniaus urbanistinį planavimą tam tikru viršpolitiniu fenomenu. Visų trijų režimų poreikis turėti tinkamą vietą politiniams ritualams nustelbė norą Katedros aikštę pertvarkyti savaip.Vilniaus generalinio plano rengimą sovietiniu laikotarpiu lėmė viešai deklaruojama politinė valia sukurti naują sovietinį miestą (nors parengtasis planas neatitiko svarbiausių sovietinės urbanistikos principų). O štai Lietuvos Respublikos ir Reicho valdymo metais plano rengimas, atrodo, buvo tęsiamas iš inercijos, Statybos valdybos vadovo ir darbuotojų iniciatyva. Nors Vilnius buvo viena svarbiausių Lietuvos valstybingumo istorijos pasakojimo grandžių, nestabili politinė padėtis ir laiko stoka neleido Lietuvos Respublikai rimtai imtis miesto pertvarkymo darbų, tačiau lenkiškųjų planų ir jų autorių perėmimo veiksmas nulėmė visus tolimesnius karo laikotarpio miesto pertvarkymus. Pirmieji sovietiniai metai buvo planavimo metai. Dauguma projektų taip ir liko popieriuje, tačiau miesto vystymo planuose atsirado sostinei būdingų akcentų: Sovietų rūmai bei Operos ir baleto teatras. Per trejus vokiškuosius metus buvo užbaigta Katedros aikštės rekonstrukcija ir generalinis miesto planas. Jokie nauji urbanistiniai projektai nebuvo inicijuoti. Tiesa, šiuo laikotarpiu buvo rekonstruotas Šv. Kazimiero bažnyčios kupolas – stačiatikių „svogūną“ pakeitė Karalaičio Kazimiero mitra, tačiau tai buvo Lietuvos architektų inicijuotas ir Lietuvos tikinčiųjų finansuotas projektas. 1939-1944 m. mieste taip pat vyko nuolatinė simbolinių valdžios ženklų kaita: Gedimino pilies bokšte keitėsi vėliavos, buvo verčiami ir keičiami gatvių pavadinimai, statomi laikini paminklai, tvirtinamos atminimo lentos ir pan. Šių priemonių būta itin daug, o jų dinamika atspindi skirtingų politinių režimų požiūrį į miestą ir jo gyventojus: Lietuvos Respublikai buvo labai svarbu „atlietuvinti“ miestą, sovietams – pademonstruoti Sovietų Sąjungos galią, o naciams – pritaikyti miestą vokiečiams. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Antrasis pasaulinis karas, 1939-1945 (World War II); Antrojo pasaulinio karo metai; Ideologinės transformacijos; Miesto viešosios erdvės; Miestų vystymas; Viešosios erdvės; Vilniaus urbanistinė raida; Ideological transformations; Public spaces; Second world war; The Second World War; The city's public spaces; Urban development; Urban development in Vilnius.

• Kauno viešųjų erdvių sovietizavimas 1940–1941 m / Matvydas Lugovojus. Kauno istorijos metraštis. 2016, 16, p. 333-347.
• Profesoriaus Mariano Morelowskio kelias į 1944-uosius: valdžios, kolegos, vertinimai / Karolis Kučiauskas. Acta Academiae Artium Vilnensis 2015, t. 77/78, p. 219-240.
• The Architectural legacy of Stanisław Bukowski in Vilnius - a contribution to further research / Sebastian Wicher. Acta Academiae Artium Vilnensis 2020, t. 98, p. 140-179.
• Urban green spaces accessibility in two European cities: Vilnius (Lithuania) and Coimbra (Portugal) / Luís Valença Pinto, Carla Sofia Santos Ferreira, Miguel Inácio, Paulo Pereira. Geography and sustainability. 2022, 3, 1, p. 74-84.