A Vilnius diary: Lithuanian fine crafts during the First World War

LTStraipsnio formą įkvėpė. Vilniaus amatų globėjo kunigo Prano Bieliausko (1885-1957) dienoraštis, kuriame jis fiksavo ne tik asmeninius išgyvenimus, bet ir svarbius 1915- 1919 m. visuomeninio bei kultūrinio gyvenimo įvykius. Straipsnyje pristatomi reikšmingiausi amatų raidos faktai, pradedant ekonominio gyvenimo sąlygomis, amatus skatinusių organizacijų veikla, baigiant dailiųjų amatų dirbtuvėmis ir jų produkcija.[...] Apžvalga parodė, kad nors prieškariu puoselėta ir naują pagreitį įgaunanti dailiųjų amatų plėtra buvo pakirsta, vis dėlto Pirmojo pasaulinio karo laikotarpio meninis Vilniaus gyvenimas nebuvo apmiręs. Dailieji amatai kaip labiausiai prie ekstremalaus gyvenimo sąlygų galinti prisitaikyti kūrybos sritis greičiau reagavo į karo pokyčius. Didelį dėmesį jiems skyrė karo metu veikusios lietuvių, lenkų, gudų, žydų visuomeninės organizacijos. Vokiečių valdžios domėjimasis liaudies menu buvo paskata jo raidai. Amatininkų veiklą koordinavusi ir jų produkciją skatinusi okupacinė valdžia, įžvelgusi amatuose ne tik ekonominę, bet ir socialinę bei etinę naudą, prisidėjo prie iki tol (ir vėliau) Lietuvoje neegzistavusios organizuotos daugiatautės amatininkų institucijos -Vilniaus darbo namų sukūrimo. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Amatai; Amatų paroda; Antanas Žmuidzinavičius; Dailieji amatai; Darbo namai; Juostos; Lietuviškos juostos; Pirmasis pasaulinis karas, 1914-1918 (Didysis karas; World War I); Pranas Bieliauskas; Vilniaus Amatų rūmai; Šv.Zitos tarnaičių draugija; Antanas Žmuidzinavičius; Crafts during the First World War; Crafts exhibition; Fine crafts; House of labour; Lithuanian sashes; Pranas Bieliauskas; Sash-weaving workshops; St Zita Society of Maids; The First World War; Wilnaer Arbeitstube (House of Labour).

ENA form of this article was inspired by the diary of Pranas Bieliauskas (1885-1957), the crafts' protector and priest of Vilnius. His diary includes not only personal experiences but important events of public and cultural life in 1915–1919, as well. The article presents the most significant facts of crafts development, starting with economic conditions, activities of organizations promoting crafts, and ending with the workshops of handicrafts and their production.[...] The review reveals that although the development of handicrafts that were promoted and prospering during the pre-war was undermined, artistic life of Vilnius during the World War I was not dead. Handicrafts as a creative field that is the most able to adapt to extreme conditions reacted to the changes of war more rapidly. During the war a lot of attention was paid to handicrafts by Lithuanian, Polish, Belorussian and Jewish public organisations. The interest of German authorities to folk arts was an encouragement for its development. The occupying authority was coordinating the activities of craftsmen and promoting their production, it saw not only economic but social and ethnic benefit in crafts and, therefore, contributed to the establishment of multicultural craftsmen institution, Vilnius Work Home, that did not exist before (and later) in Lithuania.