Universitas Vilnensis, 1793-1803 : od Szkoły Głównej Wielkiego Księstwa Litewskiego do Imperatorskiego Uniwersytetu Wileńskiego

LTUniversiteto veikla 1793-1803 metais vyko didelio teisės aktų nepastovumo ir nestabilaus darbo sąlygomis. Ypač sunkus buvo laikotarpis iki 1801 metų (universitetas tuomet vadinosi Vilniaus Vyriausioji mokykla), kuomet sostą perėmė caras Aleksandras I-asis. Audringi ankstesnių metu politiniai įvykiai, pasibaigę Lenkijos valstybės žlugimu ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijos inkorporavimu į Rusijos Imperiją, valdžios kaitos Rusijoje neigiamai atsiliepė universiteto funkcionavimui. Profesoriai jautė asmeninės stabilizacijos trūkumą, negalėjo laisvai rengti paskaitų ir laisvai dirbti mokslinj darbą. Universitetas atsigavo tik po Aleksandro I reformų. Vilniaus vyriausioji mokykla buvo pervadinta į Vilniaus imperatoriškąjį universitetą ir tapo centrine mokslo įstaiga Vilniaus švietimo apygardoje. Buvo aiškiai matomas akademinės bendruomenės pritarimas permainoms ir jos angažavimasis į darbą perorganizuojant universitetą. Su universitetu susijusiems asmenims svarbus permainų elementas buvo visų pirma tai, kad liko išlaikytas tautinis (lenkų kalba) mokymo pobūdis net įvedus rusišką turinį. O Edukacinės Komisijos nuostatų (Ustawy) suderinimas su naujomis nuostatomis teikė viltį turėti materialinę stabilizaciją. Imperijos valdžia vertino ir žinias, mokslininkus, suteikdama rangus. Tiesa, profesoriai ir studentai tapo valstybės tarnautojais, tačiau neabejotinai tai buvo ir nobilitacija, o žemesniems sluoksniams - visuomeninis paaukštinimas. Vilniaus universiteto veiklos 1793- 1803 metais aprašymas atveria aspektus, kuriuos verta tyrinėti toliau.Reikšminiai žodžiai: Vilniaus universitetas (VU; Vilnius University); Abiejų Tautų Respublika (ATR; Rzeczpospolita Obojga Narodów; Žečpospolita; Sandrauga; Polish-Lithuanian Commonwealth); Žečpospolita; Rektoriai; Edukacinė komisija; Universiteto autonomija; Vilniaus imperatoriškasis universitetas; Profesūra; Rusijos caras; Studentai; Rzeczpospolita; Commission for education; University autonomy; The Imperial University of Vilnius; Faculty; The Tsar of Russia; Students.

ENIn 1793-1803, the activities of the University were carried out under the conditions of high instability of legislation and work. The period until 1801 was especially difficult (the University was called Vilnius Senior School at the time), when the throne was taken by the tsar Alexander I. Tumultuous political events of the previous years, which ended in the collapse of the state of Poland and the incorporation of the territory of Grand Duchy of Lithuania in the Russian Empire, the change of power in Russia all had a negative effect on the functioning of the University. The professors felt a lack of personal stabilisation, could not organise lectures and do their research freely. The University recovered only after the reforms of Alexander I. Vilnius Senior School was renamed into Vilnius Imperial University and became the central educational institution in Vilnius educational district. The approval of change by the academic society and its engagement in work to reorganise the University were obvious. For the people related to the University an important element of change was first of all the retaining of national (in Polish) type of teaching even with the introduction of Russian content. And the harmonisation of the Statutes (Ustawy) of the Education Commission with the new provisions gave hopes of material stabilisation. The government of the Empire appreciated knowledge and researchers by granting ranks. True, the professors and students became state servants, but it undoubtedly was nobilitation and for lower social layers – a social promotion. The description of Vilnius University activities in 1793-1803 reveals the aspects worthy of further research.