Ekonomikos svyravimų poveikis Lietuvos nedarbo lygiui 1998-2011 metais

LTAtkūrusi nepriklausomybę Lietuva susidūrė su rimtais darbo rinkos iššūkiais. Planinę ekonomiką pakeitusi laisvoji rinka, vis liberalėjantys ekonominiai ir darbo santykiai atnešė ne tik naujų galimybių darbo rinkoje, bet ir nemažai neigiamų iššūkių. Vienas iš sudėtingiausių ir sunkiai sprendžiamų makroekonominių problemų ir visuomenės iššūkių – nedarbas, tiesiogiai ir stipriai veikiantis tiek atskirus asmenis, tiek ir visą šalį. Nedarbas mažina žmonių pajamas, sukelia psichologinių ir socialinių problemų, smukdo šalies ekonomiką, blogina valstybės finansų padėtį. Daugelis politikų nedarbo lygį vertina kaip vieną ekonomikos „sveikatos“ rodiklių. Nedarbo problemos pradėtos tirti ir analizuoti seniai. Tačiau sunkiai atsigaunančios Lietuvos ekonomikos perspektyvos, įtempta situacija darbo rinkoje reikalauja skirti didesnį dėmesį nedarbo problemai. Straipsnyje atliekama Lietuvos gyventojų nedarbo rodiklio analizė: nagrinėjamos bedarbių skaičiaus ir nedarbo lygio kitimo 1998-2011 m. tendencijos ir dabartinė būklė, atskleidžiamos pagrindinės nedarbo priežastys. Remiantis koreliacine analize nustatomi ir įvertinami ryšiai tarp nedarbo masto ir jį lėmusių pagrindinių šalies ekonominių rodiklių transformuotų duomenų. Koreliacinės regresinės analizės rezultatai parodė, kad nedarbas 2000-2010 m. laikotarpiu priklausė nuo bendrojo vidaus produkto, vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio ir eksporto. Tarp šių rodiklių ir nedarbo nustatytas atvirkštinis ryšys. Didėjant BVP, intensyvėjant eksportui, kylant vidutiniam darbo užmokesčiui nedarbas turėjo tendenciją mažėti ir atvirkščiai. Stipriausias ryšys nustatytas tarp nedarbo ir BVP. Tuo tarpu tarp emigrantų srautų skaičiaus ir nedarbo lygio tiesioginės priklausomybės nebuvo arba kitų veiksnių įtaka buvo didesnė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Nedarbas; Nedarbo kitimas; Nedarbo lygis; Nedarbo priežastys; Verslo ciklai; Business Cycles; Causes of unemployment; Evolution of unemployment; Unemployment; Unemployment causes; Unemployment rate.

ENBy assessing country‘s socio-economic status the unemployment rate is often cited as one of the economic „health“ indicators, which shows that the unemployment problem in Lithuania has now become more relevant. High unemployment rate and difficult recovering of the economic outlook encourage to pay a greater attention to the problem of unemployment and to find out the determinants of unemployment‘s changes. In the work the author gives a comprehensive analysis of the change of unemployment rate in Lithuania in the period of 1998-2010. Correlative and regressive analysis used to assess the strength of the main economic indicators and unemployment relations in Lithuania. Lastly, after the examination of gross domestic product, average wage, export’s and emigration’s connection with the unemployment the results of research are presented. The assessment of the unemployment dynamics in Lithuania revealed the dependence of unemployment not only from the economic dynamism and economic business cycle, but also on the fiscal measures in the country. Therefore, government policies and decisions, especially during a recession, should be directed to the causes of unemployment and the reducing of a negative effect of the various country's macro-economic processes on the labor market. The correlative and regressive analysis showed that in Lithuania changes of unemployment rate were influenced by gross domestic product, export and average wage. There was an inverse link between those indicators and unemployment. The strongest link was found between unemployment and gross domestic product. [From the publication]