Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybės pokyčiai : statistika ir realybė

LTStraipsnyje pristatoma viena iš holistinio požiūrio koncepcijų – „bendros nacionalinės laimės“ sąvoka ir pasaulyje jau taikomi įvairūs gyvenimo gerovės, visuomenės laimės, pasitenkinimo gyvenimu ir gyvenimo kokybės vertinimo metodai, kas keli metai ar kasmet įvairiuose pasaulio regionuose atliekami gyvenimo kokybės tyrimai ir skaičiuojami gyvenimo kokybės ar gerovės indeksai. Remiantis reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, straipsnyje pateikiama subjektyvus gyvenimo kokybės vertinimo metodika. Pagal tyrimų duomenis nustatytas įvairių sričių – sveikatos, materialinės gerovės, dvasinės savijautos, gyvenamosios aplinkos, šeimos gerovės, saugumo, išsilavinimo, kultūros, socialinio gyvenimo ir kt. – reikšmingumas bendrai Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybei. Objektyviai visuomenės fizinei ir dvasinei būklei, gyventojų materialinei padėčiai, gyvenamajai aplinkai ir kitoms sritims įvertinti, šalies vystymosi ir visuomenės būklės raidos tendencijoms nustatyti bei palyginti su kitomis šalimis, kiekvienos srities rodikliai sujungiami į integruotus tam tikros srities indeksus (pvz. sveikos gyvensenos, sveikatos apsaugos lygio, ekonominių sąlygų, gyvenimo lygio, gyvenimo sąlygų, diferenciacijos ir kt. indeksai), kurie daugeliu atvejų yra iškalbingesni už vieną suvestinį gyvenimo kokybės indeksą. Remiantis šiais indeksais parodoma Lietuvos socialinė-ekonominė ir visuomenės būklės raida 1990-2012 m., dabartinė Lietuvos vieta ES narystės kontekste.Pateikiami tyrimų duomenys (tiek statistiniai rodikliai, tiek subjektyvi gyventojų nuomonė), parodantys, kaip pasikeitė Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybė rinkos gyvavimo laikotarpiu, akcentuojami kritinę ribą pasiekę rodikliai (pajamų ir vartojimo diferenciacija, natūralus gyventojų prieaugis, visuomenės sveikatos būklė, savižudybių skaičius, pasitikėjimas valdžios institucijomis) bei pabrėžiama neekonominių veiksnių (kultūros, moralinių, dvasinių vertybių, demokratijos kokybės) įtaka šalies ekonominiam ir socialiniam vystymuisi. Viena pagrindinių išvadų – gyventojų gyvenimo kokybės rodiklių pokyčiai atspindi valstybės vykdomos ekonominės politikos efektyvumą. Todėl norint rasti atsakymą į klausimą, kaip paskatinti šalies ekonominį ir socialinį vystymąsi bei sustiprinti visuomenės fizinę ir dvasinę būklę, pirmiausia turi būti analizuojamos priežastys, nulemiančios tokias gyvenimo kokybės rodiklių kaip pasekmių tendencijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ekonominės politikos efektyvumas; Gyvenimo kokybė; Materialinė gerovė; Visuomenės dvasinė būklė; Visuomenės sveikatos būklė; Effectiveness of economic policy; Material wealth; Material wellbeing; Public health; Public health status; Quality of life; Spiritual condition of society; Spirituallity of society.

ENArticle considers one of the holistic approach conceptions, namely, the concept of ‘gross national happiness’, other applicable methods of assessment of the quality of life, public happiness, satisfaction with life And the attempts to assess the quality of life are made annually in various regions around the world according to synthetic indices. In Lithuania, the factors determining the quality of life have not been studied in depth, hence the article looks at the main factors affecting satisfaction with life among Lithuanian residents. What is of the greatest importance for Lithuanian society and what needs to be primarily taken into account when generating wealth in the country? In order to find answers to these questions, the author conducted a representative opinion poll of the Lithuanian population and, based on the results of the poll, presents a systemic concept of the quality of life representing priorities of Lithuanian society. The results of the survey have permitted to determine the importance of various fields – health, material wealth, spiritual well-being, living environment, culture, social life, etc. – for the general quality of life of the Lithuanian population. Indicators of the main fields, such as public health, material wealth and emotional condition, are analysed at two levels: both according to subjective evaluations, and according to statistical data (objective analysis). One of the main findings – changes in indicators of the quality of life reflect the effectiveness of the economic policy implemented by the state. Therefore, in order to find an answer to the question of how to boost the country’s economic and social development and consolidate the physical and spiritual condition of society the causes determining such tendencies of values of the quality of life indicators must be analysed first. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Ekonomika / Economics
• Sociologija / Sociology