LTStraipsnyje nagrinėjamos lietuvių tautos pamatinių vertybių transformacijos apraiškos kalboje. Vykstant globalizacijai, išryškėjo lietuvių tautos gyvenimo, socialinių santykių pokyčių, todėl keičiasi ir vertybės arba požiūris į jas. Kalbos raida taip pat susijusi su tautos gyvenimo ir vertybių kaita. Kiekvienai tautai kalba yra pamatinė vertybė. Kalba yra ne tik tautos savitumo raiška, jos gyvavimo pamatas, bet ir viena iš pagrindinių kultūros, ypač etninės, sudedamųjų dalių. Kalba, kaip etninės kultūros dalis, ypatinga tuo, kad joje sukaupta esminių kultūros visumos požymių, pateikiama vertybių sistema, visuomeniškai įtvirtintas santykis su pasauliu. Globalizacijos sąlygomis išryškėjo lietuvių kalbos ir kitų kalbų santykių pokyčių. Analizuojama anglų kalbos, kaip vieno iš svarbiausių globalizacijos veiksnių, sustiprėjusi įtaka lietuvių kalbai. Lietuvoje anglų kalba laikoma prestižine kalba, o lietuvių kalbos prestižas smunka. Kinta ir pati lietuvių kalba, veikiama anglų kalbos: imama vartoti daugiau skolinių, ateinančių iš anglų kalbos arba per ją. Trikdoma lietuviškų ir svetimų žodžių vartojimo pusiausvyra. Lietuvių kalbos semantinė sistema priartinama prie anglų kalbos; kenkiama lietuvių kalbos savitumui. Straipsnyje analizuojama, kaip transformuojamos pamatinės vertybės: dora, pagarba, tiesa, padorumas, darbštumas. Kinta ir darbo samprata. Menkinamas patriotizmas, tautiškumas. Ima vyrauti pragmatiškumas, vartotojiškumas, randasi agresyvumo, šiurkštumo. Prie šių reiškinių taikosi ir lietuvių kalba, ypač leksika. Apnyko bendruomeniškumas, kinta bendruomeniniai santykiai. Plečiama šeimos samprata. Atsiranda ir naujų sąvokų, rodančių šiuos pokyčius. Analizė rodo, kad kinta požiūris į lietuvių kultūrą, ypač etninę. Neišvengiama ir jos menkinimo. Perimama Vakarų kultūros realijos ir papročiai kartu su jų pavadinimais. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Anglų kalba; Etninė kultūra; Frazeologizmas; Globalizacija; Pamatinė vertybė; Skolinys; Tarptautinis žodis; Basic value; Borrowing in language; Ethnic culture; Globalisation; International word; Phraseologism.
ENThe article analyzes the manifestations of transformation of background values of the Lithuanian nation in the Lithuanian language. During the globalisation there emerged the changes of Lithuanian nation’s life and social relations. It is observed that during the changes in the nation's life, there change the values or attitude towards them as well. The development of the Lithuanian language is also related to the fluctuation of the Lithuanian nation's life and values. For every nation, including the Lithuanian one, language is background value. A language, as a part of ethnic culture, is special because there are essential features of cultural whole collected, it renders the value system, it socially fixes the relation with the world. In the conditions of globalisation there emerged the changes of the relations of the Lithuanian language and other languages. It analyzes the increased influence of the English language, as one of the most important factors of globalisation, on the Lithuanian language. In Lithuania, the English language is considered a prestigious language, there declines the prestige of the Lithuanian language. Lithuanian language fluctuates as well being affected by the English language. Semantic system of the Lithuanian language is set to the English language. It damages the peculiarity of Lithuanian language. The article analyzes how the background values of honesty, respect, truth, decency and diligence are transformed. The concept of work fluctuates as well. Patriotism and nationality are being diminished.Pragmatism starts dominating as well as consumerism, there emerges aggressiveness and rudeness. Lithuanian language is adapting to these phenomena as well. There vanished the sociality, there change social relations. The concept of the family is being widened. There emerge new concepts showing these changes. The analysis demonstrates that the attitude towards the Lithuanian culture, especially ethnic one, changes. One cannot avoid its derogation either. One intercepts the realia and customs of Western culture together with their titles. There proliferate the translated phraseological units, not corresponding to Lithuanian traditions and customs. The article presents the conclusion that openness to the cultures of other nations is necessary to relate to nationality, securing and cherishing of Lithuanian culture, Lithuanian language and other background values. [From the publication]